„COVID-19 tema blėsta, apie tai jau net mokslininkų bendruomenėje nedaug diskutuojama, nebent analizuojami jo padariniai, vadinamasis ilgasis COVID-19. Tačiau apie šią ligą kaip didelę grėsmę nebekalbama“, – ką tik iš Europos imunologų kongreso Dubline grįžusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė A. Žvirblienė dalijasi pasaulinėmis tendencijomis.

Tačiau COVID-19 sukėlėjas, kaip ir kai kurias kitas užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai, niekur nedingo. Jie mutuoja ir gali sukelti naujų pavojų.

Ne pagal sezoną

– Kodėl šiemet COVID-19 atvejų daugėja ne pagal sezoną – karštą vasarą, o ne rudenį? Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šiemet šios ligos aktyvumo didėjimas prasidėjo maždaug šešiomis savaitėmis anksčiau nei pernai vasarą. Lietuvoje COVID-19 ligos atvejų didėjimas registruotas nuo liepos, keturiomis savaitėmis ankščiau nei 2023 m.

– Kol kas nemanoma, kad COVID-19 ligą sukeliantis virusas būtų nusistovėjęs kaip sezoninė infekcija, gal ilgainiui taip bus. Ar galime teigti, kad dabar užsikrėtimų banga didelė? Taip, atvejų daugėja. Tačiau per pandemiją, 2022-ųjų liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje, taip pat visi stebėjosi, kodėl atvejų daugėja, nes ankstesnių metų vasarą to nebuvo. Tai susiję ir su tuo, kad persirgusių žmonių imunitetas – apsauginė funkcija – sumažėja ir tada virusas cirkuliuoja.

Jei COVID-19 sukeliantis virusas iš užsikrėtusio gyvūno peršoktų į žmogų, tai būtų tarsi naujas zoonotinis virusas ir keltų rimtą pavojų.

COVID-19 sukeliantis virusas tapo endeminis, t. y. nuolat cirkuliuojantis, jis niekur nedingsta, nėra taip, kad reikia laukti, kad užklystų koks jo naujas variantas, tai vyksta nuolat. Jei atsiranda koks naujesnis viruso potipis, kuris lengviau plinta, jis išstumia prieš tai paplitusį. Žodžiu, viruso vienokios ar kitokios atmainos cirkuliacija yra nuolatinė ir, nors visuomenės imunizacijos lygis labai aukštas, bet, laikui bėgant, atsparumas mažėja, atsiranda daugiau virusui imlių žmonių ir jie suserga.

– Vis dėlto, jei vasarą tiek atvejų, tai kas gali nutikti rudenį? Atsiris labai didelė COVID-19 banga? Štai Valstybės duomenų agentūros duomenimis, birželio 5 d. numanomas sergančių gyventojų skaičius buvo 267, po mėnesio – jau 506, dar po mėnesio – jau 2 066, o rugsėjo 5-ąją – 6 680. Užsikrėtusių asmenų per pastarąją savaitę padaugėjo per 13 proc.

– Gali būti didesnė banga nei dabar, kaip kad būna ir su gripu. Jo sezoniškumas rudens žiemos mėnesiais labai ryškus. COVID-19 tokio ryškaus sezoniškumo nėra, bet atvejų gali daugėti.

COVID-19, kaip ir kvėpavimo takų infekcijų, rudeninis sezoniškumas daugiausia susijęs su tuo, kad moksleiviai sugrįžta į mokyklas, žmonės daugiau būna uždarose patalpose, o jose kvėpavimo takų virusams plisti lengviau.

Vis dėlto, kadangi nematyti ypatingo dabar plintančios viruso atmainos virulentiškumo, situacija gali būti panaši kaip ir kitų koronovirusų atvejais. COVID-19 ligą sukeliantis virusas yra vienas iš keturių tokių, kuriais užsikrečia žmonės; nuolat susiduriame ir su kitais, ypač vaikai, dažnai persergame, bet nesunkiomis infekcijos formomis.

Situacija: dabar plintantis COVID-19 sukeliantis virusas kažkiek pasikeitęs, bet kad tai būtų ko nors grėsmingo pusėn – tikrai nėra. I. Gelūno / BNS nuotr. 

Ne grėsmingumo pusėn

– Ar dabar plintanti COVID-19 sukeliančio viruso atmainų grupė FliRT kuo nors išsiskiria? Ar yra kokių nors specifinių simptomų? Skelbiama, kad ja tik greičiau užsikrečiama, bet sunkių atvejų ne daugiau nei lig šiol vyravusių kitų šios omikrono šeimos koronavirusų atveju.

– Virusas keičiasi, kad apeitų imunitetą, kad žmonės juo lengviau užsikrėstų. Nauji viruso variantai taip ir išgyvena, išstumia ankstesnius. Gali nutikti, kad tos mutacijos padarytų jį pavojingesnį.

Dabar plintantys COVID-19 sukeliančio viruso potipiai, įvardijami kaip FliRT, yra kilę iš omikrono potipio JN.1, turi keletą naujų mutacijų viruso spyglio baltymo struktūroje, bet kad tai būtų ko nors grėsmingo pusėn – tikrai nėra. Esminių virulentiškumo (pavojingumo) pokyčių naujose atmainose nėra, jų sukeliami simptomai labai panašūs kaip ir ankstesnių omikrono potipių.

Vienintelė potenciali grėsmė, kad jau susidaręs imunitetas blogiau atpažins tuos naujus variantus, be to, imunitetas priblėsta, tad, praėjus ilgesniam laikui po vakcinacijos ar persirgimo COVID-19, bus didesnė tikimybė vėl užsikrėsti ir susirgti. Tačiau kad vėl būtų masinė banga, vėl ligoninės užsikimštų, realios grėsmės kol kas nematyti.

– Vis dėlto, ar žinome realią situaciją? Juk žmonės, pasitikrinę vaistinėje pirktu COVID-19 testu, net ir gavę teigiamą atsakymą, paprastai deklaruoja susirgę tik tokiu atveju, jei prireikia medikų pagalbos.

– Taip, tiksliai žinome tik tuos atvejus, kurie užregistruoti medicinos įstaigose ar, pavyzdžiui, asmuo hospitalizuotas dėl kitos ligos ir padaromas COVID-19 testas. Namuose padarytų testų rezultatų  oficialioje statistikoje nėra, nežinome realaus sergančių asmenų skaičiaus.

Vis dėlto geroji žinia: jei žmogus nesikreipia į medikus, vadinasi, liga nesunkios formos. Tad dėl padidėjusių atvejų skaičiaus kol kas nėra ko labai nerimauti.

– Ar padeda prognozuoti situaciją nuotekų tyrimai?

– Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Lietuvoje vykdo šiuos tyrimus. Iš kitų šalių patirties matyti, kad tokie tyrimai turėtų labai padėti prognozuoti galimus COVID-19 protrūkius, nes viruso RNR daugėjimas nuotekose – įspėjimas prieš didesnę susirgimo atvejų bangą.

Užsikrėtę gyvūnai

– Ar verta baimintis, kad, kaip nustatė JAV mokslininkai, COVID-19 plačiai paplitęs tarp laukinių gyvūnų? Naujas tyrimas parodė, kad juo gali būti užsikrėtę iki 60 proc. kai kurių rūšių gyvūnų.

– Potenciali grėsmė didelė. Nuo žmonių gyvūnai užsikrečia, nes virusas prisitaiko jų organizmuose išgyventi, o tam jis turi smarkiai pasikeisti, daug labiau nei, pavyzdžiui, dabar fiksuojamos pavienės COVID-19 viruso mutacijos. Virusui prisitaikant gyventi gyvūno organizme atsiranda žymiai daugiau mutacijų, o jei atsirastų toks jo variantas, kuris peršoktų į žmogų ir jo organizme gerai prisitaikytų, tai būtų tarsi naujas zoonotinis – iš gyvūnų patekęs žmogui – virusas.

Šis virusas yra mažai išrankus – jis gali iškrėsti daugelį gyvūnų. Žinoma atvejų, kai užsikrėtė ir naminiai gyvūnėliai.

Tai turi būti suvokiama kaip potenciali grėsmė ir visos valstybės turi vykdyti užsikrėtusių gyvūnų stebėseną, atlikti sekoskaitą, kad matytų, kokie viruso pokyčiai, nes kuo jie didesni, tuo patekęs į žmogaus organizmą virusas bus pavojingesnis, nes, kaip minėjau, tai jau bus kaip naujas virusas žmonių populiacijai. Rekomenduojama visoms šalims ne tik vykdyti koronavirusu užsikrėtusių gyvūnų stebėseną, bet ir tirti nuotekas, atlikti COVID-19 susirgusių žmonių ir gyvūnų mėginių sekoskaitą, nes labai svarbu žinoti, kokie dabar viruso variantai plinta, kokie jų genetiniai pokyčiai.

– Kai kurie ekspertai kalba ir apie nerimą keliantį paukščių gripą, jo protrūkius JAV galvijų ūkiuose. Juo užsikrėtę daug pienui laikomų karvių, fiksuota žmonių užsikrėtimo atvejų.

– Dėl paukščių gripo visada išlieka potenciali grėsmė. Paukščių gripą, kaip ir COVID-19, sukeliantis virusas taip pat yra zoonotinis, t. y. jis gali užkrėsti ir žmones, ir gyvūnus. Buvo ir paukščių gripo sukeltų protrūkių įvairiose šalyse.

Taip, pasaulyje registruojama paukščių gripo atvejų, registruojama ir žmonių užsikrėtimų, bet nėra taip, kad žmonės juo užsikrėstų masiškai. Kol kas nėra ir atvejų, kad šis virusas būtų perduodamas ir plistų iš žmogaus žmogui. Tačiau potencialiai taip gali atsitikti. Virusas gali įgyti savybių, kad būtų lengvai perduodamas ir žmogaus žmogui.

Daugėja kokliušo atvejų

– Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet fiksuojamas sergamumo kokliušu didėjimas, taip pat ir tarp vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų, suaugusiųjų. Kaip išvengti šios ligos protrūkio?

– Kokliušas yra bakterinė infekcija. Vaikai nuo kokliušo skiepijami, tačiau ši vakcina turi gana neilgą apsauginį poveikį – apie dešimt metų. Tad vaikystėje paskiepyti žmonės, kai suauga, jau yra nebeatsparūs kokliušui ir gali užsikrėsti.

Tačiau žmonės nelabai suvokia šios ligos grėsmės, gal per mažai yra apie tai informacijos, kad tai būtų daroma masiškiau. Jei suaugusieji pasiskiepytų, tai leistų visuomenėje suformuoti kolektyvinį imunitetą.

Infektologai rekomenduoja: jei šeima laukiasi kūdikio, reikėtų nuo kokliušo pasiskiepyti ir jo tėvams, ir seneliams, nes suaugusiųjų imunitetas jau išblėsęs.

Kokliušas yra liga, ypač pavojinga naujagimiams. Kūdikiai skiepijami nuo dviejų, keturių ir šešių mėnesių, bet jei jie užsikrėstų per pirmus gyvenimo mėnesius, sirgtų labai sunkiai. Todėl infektologai rekomenduoja, kad jei šeima laukiasi kūdikėlio, nuo kokliušo reikėtų pasiskiepyti ir jo tėveliams, ir seneliams, ir visiems suaugusiesiems, kurie supa naujagimį, nes jų imunitetas po vakcinacijos jau išblėsęs. Suaugusieji nuo 26-erių metų taip pat gali pasiskiepyti nuo kokliušo poliklinikose. Tiesa, vakcina su kokliušo komponentu suaugusiesiems, išskyrus nėščiąsias, yra mokama.

– Tačiau skiepų skeptikai sako: štai skambinta pavojaus varpais dėl galimo tymų protrūkio, o nieko baisaus nenutiko. Gal taip dabar bus ir su kokliušu?

– Yra skirtingų skiepų ir jie skirtingai apsaugo. Kokliušo vakcina sukuria imunitetą tik iki dešimties metų. Tymų vakcinai naudojamas gyvas susilpnintas virusas, todėl daugumai pasiskiepijusiųjų imunitetas išlieka visam gyvenimui. Vadinasi, dauguma suaugusiųjų tymams turi imunitetą, nes vaikystėje buvo paskiepyti. Nepaisant, kad dabar paskiepijamas mažesnis procentas vaikų, apskritai visuomenėje imuniteto lygis dar gana aukštas.

– Ar kelia nerimo, kad vadinamaisiais beždžionių – B – raupais jau sergama ne tik Afrikoje, bet jų atvejis fiksuotas ir Europoje, ne taip toli nuo mūsų – Švedijoje?

– Kol kas neatrodo, kad šiuo metu grėsmė būtų labai didelė. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos ligų ir prevencijos centras dėl B raupų situaciją yra įvardiję kaip reikalaujančią dėmesio, bet tai dar neekstremali situacija. Dabar plintantis šio viruso tipas pavojingesnis, su sunkesniais simptomais, didesniu mirštamumu (bent jau Afrikos šalyse jis yra net 7–10 proc.), nei plitęs 2022 m. Tačiau tai nėra infekcija, perduodama kaip COVID-19 ar gripas, – kad užsikrėstum B raupais, turi būti gana glaudus kontaktas. Ankstesnis protrūkis, kai jo atvejų buvo užfiksuota ir Europoje, taip pat ir Lietuvoje, neišsivystė į didelę katastrofą. Be to, didžiausias procentas užsikrėtusių asmenų priklausė tik tam tikroms rizikos grupėms, daugiausia jų buvo tarp homoseksualių vyrų. Tad nėra būtinybės nuo šio viruso vakcinuoti visos visuomenės.

Vakcinos atnaujinamos

– Gal yra kokių naujienų iš vakcinų, taip pat ir nuo COVID-19, kūrėjų?

– Dėl vakcinų nuo kitų ligų sukėlėjų ko nors naujo negirdėti, o COVID-19 vakcinas, kaip ir gripo, gamintojai kiekvieną sezoną atnaujina pagal tai, kokie viruso variantai cirkuliuoja. Tad dabar siūloma vakcina tinkama, bet netrukus turėtume gauti JN.1 vakciną, dar labiau pritaikytą dabar cirkuliuojantiems SARS-VoV-2 variantams.

– Ar efektyvumu nenusileis bendra vakcina nuo gripo ir COVID-19?

– Tokią kombinuotą vakciną kuria įmonė „Moderna“, kuri neseniai paskelbė apie šios vakcinos trečios fazės klinikinių tyrimų rezultatus. Jie teigiami – vakcinos veiksmingumas vyresnių nei 50 metų asmenų grupėje didesnis nei atskirai naudotų gripo ir COVID-19 vakcinų. Ši kombinuota vakcina, pagrįsta informacinės RNR technologijomis, turėtų apsaugoti nuo trijų gripo viruso variantų (A tipo H1N1, H3N1 ir B tipo Victoria) ir nuo SARS-CoV-2 omikrono potipio XBB.1.5. Kadangi klinikinių tyrimų rezultatai teigiami, pradėtas šios vakcinos registracijos procesas.

– Vis dėlto skiepų priešininkų, atrodo, nemažėja. Kaip vertinate, kad kai kuriose Europos šalyse ar jų regionuose kai kurie skiepai vaikams privalomi, be jų nepriimama į ugdymo įstaigas?

– Taip, kai kurios šalys laikosi labai griežtos politikos, bet tai visuomet sukelia tam tikrą reakciją visuomenėje, dažnai neigiamą. Nelengvi sprendimai, pavyzdžiui, nepriimti neskiepyto vaiko į darželį. Kai kurie ir mūsų sveikatos apsaugos ministrai bandė taikyti tokią praktiką, bet visuomenėje tai sukelia daug neigiamų atgarsių. Sunku pasakyti, koks sprendimas būtų geresnis. Mano manymu, geriausia, kad tėvai būtų sąmoningi, nes neskiepytas vaikas rizikuoja susirgti sunkia liga, be to, mažėjant skiepytų asmenų, nesusiformuoja visuomenės kolektyvinis imunitetas ir kyla infekcinių ligų protrūkių grėsmė.

Užkrečiamų ligų švieslentė

2 tūkst. 216 – tiek susirgimo atvejų COVID-19 liga registruota paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai didžiausias sergamumas nuo liepos pradžios. Pirmą liepos savaitę fiksuoti 159 atvejai.

4 – tiek savaičių anksčiau šiemet stebimas COVID-19 ligos atvejų didėjimas.

8 tūkst. – toks 2023–2024 m. sezono COVID-19 ligos atvejų pikas registruotas 2023 m. gruodžio pirmą savaitę.

35 – tiek pastarąją savaitę fiksuota gripo atvejų. Šiuo metu sergamumas gripu yra žemas – kaip ir įprasta tokiu metų laiku; jo pikas registruojamas žiemos sezonu.

463 – tiek šiemet jau registruota kokliušo ligos atvejų.

325 – tiek iš visų kokliušo atvejų diagnozuota vaikams iki septyniolikos metų.

72 – tiek iš visų kokliušo atvejų diagnozuota vaikams iki trejų metų.

7 – tiek kokliušo atvejų diagnozuota 2023 m., visi susirgę žmonės buvo neskiepyti.

233 – tiek kokliušo atvejų fiksuota 2009 m. Tai didžiausias skaičius ikipandeminiais metais.

Šaltinis: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras