Vis dėlto, anot bendrovės, tikėtina, kad dėl išaugusio jungčių su šiaure pralaidumo pirmadienį kainos vėl nukris.

„Vidutinė elektros kaina šį sekmadienį bus 129 Eur/MWh, tai – kiek mažiau nei praeitą sekmadienį, kai kaina siekė 130 Eur/MWh. Aukštesnis kainų pikas sekmadienio vakarą gali būti siejamas su tuo metu planuojamu saulės ir vėjo generacijos sumažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku“, – „Delfi“ atsiųstame komentare teigė „Litgrid“.

„Be to, dėl izoliuoto darbo bandymo šį šeštadienį ir sekmadienį apribota jungčių Švedija ir Suomija galia, tačiau nuo pirmadienio jungčių pralaidumai bus padidinti“, – cituojama elektros perdavimo sistemos operatorė.

Numatoma, jog Lietuvos kainų zonoje didmeninė elektros kaina iki sekmadienio vakaro bus panaši į įprastas pastarojo meto kainas, tačiau 17-18 val. šoktelks iki 32,5 cento už kilovatvalandę be PVM. Vėliau, kaip praneša Delfi.lt, valandinė kaina nukris iki 20, o galiausiai – iki 15 centų už kWh.

Aukštesnis kainų pikas sekmadienio vakarą gali būti siejamas su tuo metu planuojamu saulės ir vėjo generacijos sumažėjimu bei vakaro metu įprastu vartojimo piku.

ELTA primena, kad iki šiol kartu su Rusija ir Baltarusija posovietinėje IPS/UPS elektros energetikos sistemoje veikusios Baltijos šalys šeštadienio rytą žengė strateginį žingsnį energetinės nepriklausomybės link ir atsijungė nuo BRELL žiedo. Vėliau savaitgalį jos taps kontinentinės Europos sinchroninės zonos dalimi.

Atsijungusios nuo BRELL, Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pastarasis truks iki 14 valandos sekmadienį, jo metu bus vykdomi 8 sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai.

Nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.