L. Kasčiūno išrinkimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku politologai vadina partijai revoliucingu pokyčiu. Nors turėjo dar keturis konkurentus, jis sekmadienį triuškinamai laimėjo rinkimus jau pirmame ture – jį palaikė beveik 80 proc. balsavusių partijos narių ir rėmėjų.

„Saugosiu tai, kas tvirta, fundamentalu, kas susiję su mūsų valstybingumu, laisve, nepriklausomybe, gynyba, saugumu, provakarietiškumu, bet jaučiu ir permainų poreikį“, – interviu „Kauno dienai“ sako naujasis konservatorių lyderis.

Permainų vėjai

– Ar tikėjotės tokios didžiulės persvaros rinkimuose?

– Jaučiau palaikymą, jaučiau permainų vėją. Per rinkimų kampaniją aiškiai sakiau: saugosiu tai, kas tvirta, fundamentalu, kas susiję su mūsų valstybingumu, laisve, nepriklausomybe, gynyba, saugumu, provakarietiškumu, bet jaučiu ir permainų poreikį. Reikia apvažiuoti Lietuvą, būti arčiau žmogaus, klausyti ir išgirsti, būti ne virš, o šalia jo. Tokia mano vizija, tikiuosi, pavyks ją įgyvendinti.

– Ar jūsų palaikymas skiriasi tarp rinkimuose balsavusių 10,1 tūkst. partijos rėmėjų ir tik 7 065 iš 11,7 tūkst. partijos narių?

– Rezultatas panašus. Tarp rėmėjų palaikymas siekė 85 proc., tarp partijos narių – per 70 proc.

– Kaip manote: kodėl partijos nariai balsavo taip pasyviai?

– Turbūt su šia problema susiduria ir kitos Lietuvos partijos. Reikia suaktyvinti mūsų partijos bendruomenę, tai ir ketinu daryti. Reikia daugiau dirbti su partine struktūra ir Vilniuje, ir Kaune, ir regionuose, reikia intelektualinių diskusijų, seminarų, daugiau gyvybės ir energijos, ir tikrai planuoju padaryti, kad to būtų daugiau. Dirbant mūsų bendruomenėse, o jos yra mūsų atrama, bastionas, kuriuo remiamės dirbdami politinėje arenoje, reikia įdėti daug daugiau širdies ir darbo.

Reikia atgauti konservatorių pozicijas Kaune, iš naujo įgyti kauniečių pasitikėjimą, nes suprantame, kad be Kauno, be pergalės Kaune Seimo rinkimuose neįmanoma tikėtis pergalės visoje Lietuvoje.

– TS-LKD pirmininko rinkimuose balsavo daug partijos rėmėjų. Gal bandysite juos pritraukti ir paauginti narių skaičių, kuris per pastrąjį dešimtmetį palaipsniui sumažėjo net apie 3,5 tūkst.?

– Tikrai taip, esu pasirengęs dirbti šia kryptimi. Tikrai stengsiuosi, kad mūsų gretos plėstųsi. Jau dabar gaunu signalų, kad žmonės po mano pergalės ketina stoti į TS-LKD.

– Kas bus jūsų komanda? Ar, kaip neretai būna, pasiūlysite buvusiems konkurentams dėl pirmininko posto vicepirmininkų pareigas?

– Dar ankstoka sakyti. Šiek tiek vėliau paskelbsiu visus pavaduotojus, kuriuos matau savo komandoje, bet, be abejonės, atsižvelgsiu į įvairias idėjines sroves partijoje.

Apvažiuos Lietuvą

– TS-LKD žadate vesti atvirumo ir dialogo su visuomene keliu. Kas konkrečiai bus kitaip, kokius darbus planuojate?

– Pirmiausia siūlysiu, kad TS-LKD suvažiavimas vyktų Kaune. Tai simboliškai rodo mūsų kryptį. Reikia atgauti konservatorių pozicijas Kaune, iš naujo įgyti kauniečių pasitikėjimą, nes suprantame, kad be Kauno, be pergalės Kaune Seimo rinkimuose neįmanoma tikėtis pergalės visoje Lietuvoje.

Be abejonės, apvažiuosiu visą Lietuvą. Jau šią savaitę planuoju vizitą į Panevėžį ir kiekvieną savaitę, penktadienį ar šeštadienį, su savo bendražygiais važiuosiu po Lietuvą. 60 savivaldybių – 60 vizitų ir ne po kartą. Kiekvieną vizitą pradėsiu nuo pagarbos to krašto partizanams, laisvės kovotojams, žmonėms, kūrusiems mūsų valstybę.

– Ar bandydami susigrąžinti rinkėjus ar įgyti naujų pirmiausia koncentruositės ten, kur TS-LKD tradiciškai buvo stipresni, – į miestus, ar iš karto – visais frontais?

– Iš karto visais frontais. Apvažiuosime visą Lietuvą neskirstydami, kur mūsų bastionas stipresnis, kur – mažesnis.

Matyti pokyčius

– Politologai prognozavo, kad jums, TS-LKD krikdemiško sparno atstovui, tapus partijos lyderiu, partija suks labiau į dešinę, nors pastaruoju metu liberalėjo. Bandysite patikti ir dešiniesniems, ir liberalesniems ar aiškiau nubrėšite partijos kryptį?

– Tikrai esu telkiantis žmogus, gebu dirbti komandoje, gebu moderuoti ir visos idėjos, kurios svarbios mūsų valstybei, mūsų visuomenei, mūsų tautai, bus girdimos, vertinamos.

Jei klaustumėte principinės pozicijos dėl imigracijos, tikrai turėsime būti stipresni ir griežtesni saugodami savo valstybės sienas, mūsų valstybės sanklodą. Tikrai būsime principingesni dėl pagarbos valstybinei kalbai, dėl jos vaidmens mūsų švietimo sistemoje, tautinių bendrijų mokyklose.

– I. Šimonytė, paremdama jūsų konkurentę dėl partijos pirmininko posto Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, feisbuke rašė, kad „konservatoriams reikia išlikti Europos liaudies partijos – nuosaikios centro dešinės – kryptyje, nereikia kažkokios kitos krypties, ypač į chamizmą, radikalizmą ar neapykantą, į kurią kartais taip nuoširdžiai mus bando stumti partijos oponentai ir kai kurie išorės influenceriai“. Ar išsaugosite šią europinę kryptį?

– Be abejonės, esame Europos liaudies partijos šeimos dalis, ten būsime ir ten stiprėsime kaip ir visa politinė šeima. Tačiau reikia matyti, kas šiandien vyksta Europoje. Keičiasi daug dalykų. Kad ir Vokietijos krikščionys demokratai: kokie jie buvo prie Angelos Merkel ir kokie dabar, prie Friedricho Merzo. Migracijos politikos klausimais visi suprato, kad atvirų durų politika – ne tas kelias, kuriuo turėtų eiti Vakarų visuomenės, todėl kalbama apie sienų apsaugą, apie visuomenės saugumą – tai, ką aš kalbėjau prieš trejus ketverius metus, kai stabdėme Aliaksandro Lukašenkos organizuotą migracijos krizę. Tada buvome vertinami rezervuotai, šiandien iš esmės tos idėjos yra atkartojamos. Neatliepti visuomenės lūkesčių, neatliepti saugumo, kultūrinių ir kitokių iššūkių, kurių yra dabar, būtų didžiulė klaida. Jos nedarysime, be abejo, būdami Europos liaudies partijos šeimoje.

– Ar TS-LKD ir toliau atitiks nuosaikią centro dešinę politinę kryptį?

– Be abejo.

Turi būti pasiruošęs

– Ar įsivaizduojate save ministro pirmininko poste, jei TS-LKD laimėtų Seimo rinkimus?

– Be abejo. Kiekvienas partijos pirmininkas turi būti pasiruošęs, pabrėšiu: turi būti pasiruošęs būti ministru pirmininku.

– Partijos pirmininkas turėtų atstovauti partijai ir prezidento rinkimuose. Iki 2029-ųjų dar toli, vis dėlto, ar drįstumėte kandidatuoti ir ar nepakištų kojos jums primenami jaunystės politiniai pasirinkimai?

– Gyvenimas toks, kad judi ir ieškai savęs, ypač jaunystėje. Jei suklydai, reikia pripažinti, atsiprašyti, atsistoti, judėti toliau ir darbais įrodyti, ko esi vertas. Vadovaujuosi tokiu principu.

Dėl prezidento posto kalbėti dar anksti, bet pakartosiu: kiekvienas partijos pirmininkas turi būti pasirengęs būti ir ministru pirmininku, ir kandidatu į prezidentus.

Konkurentų daug, konkurencijos – mažai

13 488, arba 78 proc. balsų, – tokios milžiniškos partijos narių ir rėmėjų paramos TS-LKD lyderio rinkimuose sulaukė Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Nors varžėsi net penki politikai, atsisakius kandidatuoti jau dvejus Seimo rinkimus iš eilės partijos sąrašą vedusiai I. Šimonytei, rimtos konkurencijos nebuvo. Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pelnė 2 942 balsus, Arvydas Anušauskas – 392, Žygimantas Pavilionis – 298, o partijos Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas – 59.

Konservatorių lyderio rinkimai šiemet rengti anksčiau, nei planuota, nes po pralaimėtų Seimo rinkimų pernai spalį ligtolinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis pasitraukė iš pareigų.

Nuo įsisteigimo 1993-iaisiais ši partija teturėjo tris nuolatinius pirmininkus (palyginkime: socialdemokratai – aštuonis, tiesa, per ketverius metus mažiau). Pasak Vytauto Didžiojo universiteto docento dr. Igno Kalpoko, ankstesni valdžios perdavimai šioje partijoje vyko daugiau ne rinkimų, o parinkimo būdu: Vytautas Landsbergis parinko Andrių Kubilių, šis – G. Landsbergį. Šįsyk rinkimus laimėjęs L. Kasčiūnas nesulaukė nei pirmtakų, nei lig šiol faktine partijos lydere buvusios I. Šimonytės paramos.

TS-LKD – vienintelė partija Lietuvoje, renkanti savo pirmininką atviru būdu. Balsavo 17,1 tūkst. žmonių, dauguma jų – 10,1 tūkst. – ne partijos nariai, o rėmėjai.

TS-LKD pirmininkas renkamas ketverių metų kadencijai.

Naujas TS-LKD lyderis – L. Kasčiūnas

Amžius: 43 metai.

Išsilavinimas: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (politikos mokslų bakalauras, tarptautinių santykių ir politologijos magistras, socialinių mokslų daktaras).

Partijos: 2000–2003 m. – Lietuvos nacionaldemokratų partijos narys, nuo 2010 m. – TS-LKD narys.

Politinė karjera:

2024 m. – krašto apsaugos ministras.

Nuo 2016 m. – Seimo narys, 2020–2024 m. – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

Darbinė karjera:

2012–2016 m. – Rytų Europos studijų centro skyriaus vedėjas, vadovas.

2009–2012 m. – Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas užsienio politikai.

2007–2016 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Šeima: keturi vaikai.

Pomėgiai: futbolas, Vilniaus „Žalgirio“ aktyviausių gerbėjų grupės „Pietų IV“ narys, knygos, žvejyba.