Prasilenkia su logika

Pirkdami tauriojo metalo gaminį, matome nurodytą jo prabą. Šis valstybinis įspaudas mums garantuoja, kad gaminys tikras ir taurusis metalas yra tikrai toks, koks nurodytas įspaude. Tiesa, praboje surašyti ženklai plika akimi vos įžiūrimi, todėl dažniausiai tiesiog pasitikime.

Bendrovė „Aukseda“ šešiolika metų užsiima didmenine juvelyrinių gaminių prekyba. Gaminiai importuojami iš ES ir trečiųjų šalių. Imonė juos parduoda juvelyrinėms parduotuvėms.

Kol juvelyriniai gaminiai pasiekia prekybos taškus, jie būna įspauduojami LPR valstybiniu ir įmonės atsakomybės ženklais. Gindama savo įmonės prestižą, „Aukseda“ įsivėlė į ginčus su rūmais – vienas jų dėl ženklinimo autentiškumo, kitas – dėl galimo įstaigos vadovės Virginijos Pavalkienės nusikalstamo elgesio.

„Mes bet kokiu atveju ieškosime teisybės. Puikiai žinau, iš ko pirkau, ką pirkau, kad galėčiau prabuoti. Žinau, kur prabavau. Aišku, šiandien šito karo nepradėčiau“, – sako beveik metus besitęsiančios teisinės įtampos sąlygomis gyvenantis E. Mankauskas.

Pasak jo, ginčas kilo dėl septynių juvelyrinių dirbinių, kurių prabavimas kainavo vos šešis eurus, o bendra gaminių vertė gal ir siekia 1 tūkst. eurų.

Ginčą dėl prabų autentiškumo nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai. Ginčas sukasi apie tai, kas yra kaltukas, kuriuo įkalama praba, kaip tai daroma ir kada įrankis baigia savo gyvavimo ciklą.

Šis ginčas – LPR patikrinimo padarinys. Pernai kovą nustatyta, kad iš dešimties patikrintų juvelyrinių gaminių, kurie visi atitiko aukso kokybės standartą nurodytą įspaude, septynių įspaudai esą buvo neautentiški, o trys įspausti nevisiškai. Vadinasi, tie įspaudai yra autentiški, tik nevisiškai įspausti ir reikia iš naujo tai padaryti.

„Aukseda“ vadovas iki šiol neranda logiško paaiškinimo, kokia prasmė jam būtų falsifikuoti prabą, kai aukso kokybė ją atitinka, o prabavimo kaštai nesudaro žymios sumos. Juolab kad LPR medžiagą dėl neautentiškų ženklinimo įspaudų dar pernai rugsėjį perdavė policijai, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas, nors įmonės vadovas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju.

Įdomi detalė – į policiją LPR kreipėsi tik tada, kai „Aukseda“ teisybės ėmė ieškoti kreipdamasi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Nusiteikimas: finansine prasme E. Mankauskui būtų paprasčiau nurašyti neva neautentiškai pažymėtus gaminius į nuostolius, tačiau sunku susitaikyti su neteisybe. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Keista reakcija

„Auksedos“ pareiškimą dėl galimos LPR vadovės nusikalstamos veikos išprovokavo, galima sakyti, teisme nagrinėjamas ginčas. Kadangi „Aukseda“ kategoriškai nesutinka, kad ženklai yra neautentiški ir yra įsitikinusi, kad visi gaminiai yra ženklinti LPR, buvo prašoma pateikti žymėjimui naudotus kaltukus, tačiau to nebuvo padaryta.

„Tikėtina, kad gaminiai buvo žymėti senais, nusidėvėjusiais kaltukais, kuriuos šiuo metu LPR, atstovaujami vadovės V. Pavalkienės, galimai siekia sunaikinti ir paslėpti įkalčius ir vykdo nusikalstamą veiklą“, – rašoma pareiškime.

„Aukseda“ pareiškimą nagrinėjusiame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo nepradėti.

Tačiau bendrovės vadovas E. Mankauskas įsitikinęs, kad toks sprendimas neišsklaidė kilusių abejonių dėl LPR galimų pastangų sunaikinti ginčui Kauno rūmuose reikalingus įrankius ir galimą nusikalstamą vadovės veiką.

Tad šį sprendimą įmonės vadovas apskundė, motyvuodamas, kad, atliekant aplinkybių patikslinimą, nebuvo liudytojais apklaustas nei jis pats, nei jo skunde nurodyti asmenys, todėl nebuvo išsamiai išsiaiškinta, ar nebuvo padarytos nusikalstamos veikos.

Medžiaga buvo grąžinta patikslinti. Spalio 1 d. E. Mankauskas buvo pakviestas į apklausą, o spalio 3 d. jau pranešta apie tai, kad tyrimas nebus pradėtas. Aplinkybių patikslinimą atlikusios policijos tyrėjos išties negalima apkaltinti tinginyste.

Per dieną spėjo patikslintą informaciją suguldyti į 32 puslapius ir įvertinti, kad surinkta medžiaga neverta ikiteisminio tyrimo ir antrą kartą priimti sprendimą tyrimo nepradėti.

„Auksedos“ prašymas medžiagą perduoti ne Druskininkų policijos komisariatui, liko neišgirstas.

LRP yra įsikūrę Druskininkuose. Pasak E. Mankausko, aplinkybių patikslinimo nešališkumu jis būtų labiau patikėjęs, jei jas būtų vertinę kito miesto policijos tyrėjai.

Mes bet kokiu atveju ieškosime teisybės. Aš gi puikiai žinau, iš ko pirkau, ką pirkau, kad galėčiau prabuoti. Žinau, kur prabavau. Aišku, šiandien šito karo nepradėčiau.

Dar daugiau abejonių

„Aukstedos“ pastebėjimu, nutarimuose nepradėti ikiteisminio tyrimo tarsi patvirtinamos iškeltos abejonės dėl netinkamų kaltukų naudojimo prabuojant gaminius ir galimo šio pažeidimo slėpimo, tarsi paliudijama, kad vyksta iki galo neužtikrinti procesai.

„Pirmame nutarime mums buvo atsakyta, kad skiriasi kaltukų gamintojas. Vienas gamintojas yra iš Čekijos, bet jis neįvardijamas, nes tai yra paslaptis. Kitas gamintojas – Lietuvos monetų kalykla (LMK). Pasirodo LMK kaltukus pagamino ne visai kokybiškus“, – pastebėjimais dalijosi E. Mankauskas.

Įmonės vadovas pateikia paaiškėjusią kaltukų gaminimo ir naudojimo chronologiją: 2018 m. spalį pasirašoma sutartis dėl kaltukų pagaminimo LMK, o jau gruodį LPR juos gauna ir pastebi, kad 86 proc. tų kaltukų blogi, nors nepaaiškinama, kiek iš viso tų kaltukų buvo pagaminta. 2019 m. sausį LPR parašo pretenziją ir LMK pasiima tuos kaltukus, 2019 m. kovą LMK pateikia naujus kaltukus, tačiau pro trijų dienų vėl pastebi, kad kaltukai nekokybiški, tad 2019 m. gegužę vėl surašoma pretenzija.

Anot „Auksedos“ vadovo, per pirmą apklausą teigiama, kad tie kaltukai gegužės 29 d. buvo paimti ir lapkričio 11 d. buvo sunaikinti. Esą su jais nebuvo dirbama. Per antrą apklausą paaiškėja, kad viskas buvo ne taip. LMK pagaminti kaltukai vis dėlto buvo naudoti Kauno filiale nuo liepos 24 d. iki rugsėjo 9 d. Šiais kaltukais buvo įspauduota per 7 tūkst. gaminių.

„Per tą laikotarpį „Aukseda“ pateikė prabuoti apie 2700 gaminių. Štai ir skirtumas – per pirmą apklausą kaltukai buvo sunaikinti, o per antrą jau aiškėja, kad vis dėlto jais buvo dirbama. Kyla vis daugiau abejonių, ar iš tiesų vienintelėje įstaigoje Lietuvoje, kurioje yra atliekamas valstybinis žymėjimas, viskas yra kontroliuojama“, – pastebi E. Mankauskas.

„Auksedos“ buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad būtent tuo laikotarpiu, kai LPR Kauno skyriuje buvo naudoti LMK pagaminti, o vėliau kaip nekokybiški sunaikinti kaltukai, buvo prabuojami įmonės pateikti juvelyriniai gaminiai.

„Nežinome, kuriais kaltukais buvo prabuojami mūsų pateikti gaminiai, tačiau yra tikimybė, kad šis darbas galėjo būti atliktas su nekokybiškais kaltukais“, – teigė vadovas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Klaidos tikimybė

Atrodytų, jokios problemos neturėtų kilti, kad būtų išsiaiškinta  ši situacija – pateiki gaminius su įspauduotais esą neautentiškais valstybiniais ženklais, pateiki kaltukus, kuriais tuo laikotarpiu ženklinti gaminiai, sulygini ir ginčo kaip nebūta.

„Anksčiau vykusiame teismo posėdyje buvo aiškinama dar kitaip. Tikinama, kad kaltukai saugomi, nė vienas neišmetamas nuo senų seniausių laikų. Tačiau vėliau aiškėja, kad 2019 m. gruodį sunaikino ir kaltukus, ir plokšteles, į kurias įspaudžiama praba naudojimo pradžioje ir vėliau pabaigoje. Tai daroma tam, kad matytųsi kaltuko evoliucija, – sunkiai suprantamus LPR veiksmus vardijo E. Mankauskas. – Susidarė situacija, kad nebeturime kaip apsiginti, nes Kauno padalinyje naudojami kaltukai yra sunaikinti.“

Kitos apklausų detalės – ne mažiau iškalbingos. Užfiksuotas sakinys, kad kaltukai kasdien keičia formą. Darytina išvada, kad kasdien įkala pasikeitusią prabą.

LPR nurodo, kad žymekliai naudojami skirtingą laiką, kuris priklauso nuo darbuotojo jėgos, naudojamos prabai įspausti, gaminio lydinio sudėties, kietumo, minkštumo, spaudavimo intensyvumo. Kyla klausimas, ką reiškia gaminių spaudavimo intensyvumas? Karta per sekundę ar penkiolika kartų per minutę?

„Gavome LPR laboratorijos protokolą, kad įspaudas neautentiškas, ir turime tikėti? Mums visur atsako, kad čia valstybės paslaptis. Klausiame, kaip tiria? Sako, žiūrime pro didinamąjį stiklą. Klausiame: ar to užtenka? Atsako: taip užtenka, nes daug metų dirbame. Jie sako, kad Finansų ministerija nereglamentavusi, kiek tuos kaltukus saugoti, kaip tai daryti, kaip sunaikinti. Nepatvirtintas žymeklio naudojimo minimalus ar maksimalus skaičius. Jie naudojami ar keičiami tada, kai nusidėvi. Prireikus užtikrinti paslaugų kokybę, užsakomi nauji kaltukai. Kada atsiranda tas poreikis? Ši aplinkybė nėra kaip nors įvardyta“, – likusias abejones vardijo E. Mankauskas.

Atsakas pribloškė

„Auksedos“ žingsniai aiškinantis gaminių žymėjimo autentiškumą neapsiėjo be atsakomojo LPR žingsnio. Nepaisant, kad LPR svetainėje nurodyta, kad įstaigos veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, siekiant apginti Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų, brangakmenių vartotojų, gamintojų ir tiekėjų teisėtus interesus ir užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

Rugpjūčio viduryje buvo atlikta krata „Auksedos“ vadovo namuose. „Jie įtarė, kad esu pardavęs 23 kg daugiau aukso, nei esu deklaravęs. Parduotus gaminius teikiu statistinėse deklaracijose. Prabuoti gaminį turiu tada, kai jį išleidžiu į mažmeninę rinką, – apie pradėtus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) veiksmus užsiminė E. Mankauskas. – LPR atstovai skaičiavo aukso gaminius pagal mūsų inventorizacijos knygas ir suskaičiavo, kad trūksta 23 g, tačiau patys LPR leidžia 3 proc. paklaidą. Pasirodo šaudyti į savo oponentą galima ir tokiais šoviniais.“ Pasak E. Mankausko, jokie įtarimai jam nepareikšti.

„Kauno diena“ birželį rašė ne tik apie „Auksedos“ situaciją. Rengiant publikaciją, anonimiškai sutiko pasikalbėti kiti šios rinkos dalyviai. Tąsyk susidarė įspūdis, kad kritiką LPR juvelyrinių dirbinių rinkos dalyviai gali išlieti tik anonimiškai, nes atvirai kalbėdami kasa sau duobę.

„Auksedai“ žinomas atvejis apie kolegą, kurio juvelyrinių gaminių žymėjimo ženklai taip pat užkliuvo LPR. Gaminiai buvo paimti. Jis kone metus rašė laiškus LPR, o galiausiai, kai ginčas įsivažiavo, jį pasiekė LPR laiškas, kuriame nurodoma, kad, tirdami juvelyrinius gaminius, juos sugadino, todėl gali juos savo lėšomis suremontuoti arba pagal pateiktą pasiūlymą ir juos nupirkti. Apie padirbtus ženklus jau nė pusės žodžio.

„Neatmesčiau tikimybės, kad įtakos tokiam LPR sprendimui turėjo ir mūsų ginčai. LPR susigriebė, kad verslininkas gali prisijungti prie mūsų ginčo“, – svarstė E. Mankauskas.

Situacija: kyla vis daugiau abejonių, ar iš tiesų vienintelėje įstaigoje Lietuvoje, kurioje yra atliekamas valstybinis žymėjimas, viskas yra kontroliuojama. / manodruskininkai.lt nuotr.

„Lietuvos prabavimo rūmų“ reakcija: užsipuolė ir žurnalistus

„Kauno diena“ kreipėsi į LPR ir paprašė atsakyti į kelis klausimus, susijusius ne tik su įmone „Aukseda“. Saugiu elektroniniu parašu pasirašytas LPR direktorės V. Pavalkienės gautas dokumentas pribloškė. Jis gautas pasibaigus įstatymu numatytam trijų dienų terminui, kai valstybinės institucijos atstovai privalo žiniasklaidai pateikti atsakymą.

Gautą dokumentą pateikiame neredaguotą:

– 2024 m. spalio 15 d. dienraščio „Kauno diena“ žurnalistė Diana Krapavickaitė elektroniniu laišku pateikė Lietuvos prabavimo rūmams užklausą (citata):

<<Praėjusių metų Lietuvos prabavimo rūmų (LPR) veiklos ataskaitoje nurodyta, kad iš pasirinktinai patikrintų 96 465 tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, skirtų realizuoti rinkoje, buvo rasti tinkamai nepaženklinti 1 045 vnt.

Koks likimas tų 1 045 tinkamai nepaženklintų gaminių?

Kokie LPR veiksmai sekė išėmus tinkamai nepaženklintus gaminius – kreiptasi į policiją, pradėti ikiteisminiai tyrimai, priimti teismo sprendimai ir t. t.?

2023 metais atlikti 4 tiksliniai ūkio subjektų, užsiimančių aukso gaminių ar gaminių su brangakmeniais prekyba, veiklos patikrinimai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos atitikties vertinimo. Kokie šių patikrinimų rezultatai?

Ataskaitoje minima, kad bylų, perduotų FNTT nagrinėti, nebuvo. Kaip vertinti – gerai tai ar blogai?

FNTT pagal LPR pateiktą medžiagą 2024-06-14 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 216 str. 1 d., 222 str. 1 d. Ar medžiagą FNTT pateikėte jau po „Aukseda“ kreipimosi į Regionų apygardos administracinį teismą?

Kokioje stadijoje šiandien yra FNTT pradėtas tyrimas?

Dėl UAB „Aukseda“ veiklos 2023–2024 metais LPR kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas – policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 306 str. ir FNTT dėl galimo pinigų plovimo. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK 2023-09-14 buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-35412-23 pagal BK 306 str., tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius 2024-07-03 ikiteisminį tyrimą nutraukė. Gal jums žinoma dėl kokių priežasčių šis tyrimas buvo nutrauktas?

Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas „Aukseda“ ir LPR ginčas. Minimas momentas dėl galimai nekokybiškų kaltukų naudojimo įspauduojant gaminius. Ar įmanoma sulyginti kaltukus, kuriais buvo įspauduoti gaminiai ir įspaudus, kurie LPR specialistų įvertinti kaip netinkamai paženklinti?>>.

Lietuvos prabavimo rūmai, siekdami kuo pilniau ir išsamiau atsakyti į klausimus, prieš atsakant į žurnalistės klausimus vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos visuomenės informavmo įstatymo 5 str. 2 d., 6 str. 3 d., 18 str. prašo pateikti daugiau informacijos apie žurnalistės atliekamą tyrimą, jo tikslus ir galimus suinteresuotus asmenis, taip pat teisinį pagrindą, kuriuo remiantis prašo Lietuvos prabavimo rūmų pateikti neviešą informaciją apie ikiteisminius tyrimus, juose priimtus sprendimus ir pan.

Be to, norime informuoti, kad klausimus, susijusius su konkrečiomis žurnalistės klausimuose minimomis bylomis, ikiteisminio tyrimo medžiaga ar sprendimais, priimtais ikiteisminiuose tyrimuose, – žurnalistės prašymą suteikti riboto naudojimo neviešą informaciją Lietuvos prabavimo rūmai persiųs atitinkamoms valstybės institucijoms: Lietuvos prabavimo rūmai nėra įgalioti teikti ar vertinti (komentuoti) ikiteisminio tyrimo institucijų atliktų ar atliekamų tyrimų, tyrimų medžiagos ar priimtų sprendimų ir pan.

Į žurnalistės klausimus, patenkančius į Lietuvos prabavimo rūmų kompetenciją, atsakysime teisės aktų nustatytu terminu.

LPR vadovei „Kauno diena“ tik primena LR visuomenės informavimo įstatymą:

6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.

4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.