Kol kas be konfliktų

Andrius Kubilius patvirtintas – ši žinia trečiadieniui artėjant prie vidurnakčio nebuvo netikėta mažiausiai dėl trijų priežasčių. Visų pirma, šįsyk Lietuvos atstovas – ne jauniausias tarp visų kandidatų, kaip kad praėjusią kadenciją, o dukart ekspremjeras, kadenciją dirbęs ir Europos Parlamente (EP), Europoje jau gerai žinomas politikas.

Jis ir lig šiol koncentravosi į panašią sritį, kaip ir jo gautas eurokomisaro portfelis, – kaip užtikrinti taiką ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje. Beje, Lietuva linkusi į kraštutinumus – šįsyk jis bus vyriausias tarp eurokomisarų. Vyriausias buvo ir 2014–2019 m. kadencijos mūsų atstovas Vytenis Andriukaitis.

Antra priežastis, kodėl niekas neabejojo, kad vadinamuosiuose klausymuose, kur kandidatą į EK egzaminuoja su jo portfeliu susijusių EP komitetų nariai, A. Kubiliaus nesukirs, – jam priskirta tokia sritis, jog visi ar bent jau absoliuti dauguma supranta, kad reikia nedelsiant imtis darbo, o ne ieškoti kokių nors priekabių. Jo misija – sukurti tokią ES gynybos sistemą, kuri atgrasytų Rusiją mus pulti.

Trečia priežastis – šįsyk EP dar nesukirto nė vieno kandidato. Prieš penkerius metus dėl galimų interesų konfliktų ar biografijos aspektų du kandidatai atmesti dar iki klausymų, vienas paragintas parduoti turimas akcijas, o klausymuose sukirstas dar vienas. Dabar, kai kurių vertinimu, tiesiog tragiškai pasirodžiusi Švedijos atstovė nubausta tik tiek, kad verdikto, įprastai paskelbiamo po valandos pasibaigus klausymams, turėjo laukti dar ir kitos dienos pusdienį. Teigiamas sprendimas paskelbtas artėjant A. Kubiliaus klausymams, ir tai leido ramiau nusiteikti, nes nekilo pavojus, kad jis gali patekti į kokį nors politinį žaidimą „akis už akį“. Šįsyk EP politinės grupės, atrodo, nusiteikusios nekapoti galvų, nes jei nepraleis kurios kandidato, tai gali atsisuks prieš kitos. Jei kandidatas atmetamas, jį delegavusi valstybė turi pasiūlyti kitą, o tai užtrunka. Tarp kontroversiškai vertinamų – Italijos kandidatas, ypač tai, kad jam numatytas EK viceprezidento postas. Abejonių kelia Vengrijos atstovas. Tačiau kas prognozuotų, kiek laiko šios šalies premjeras Viktoras Orbanas laikytų EK nežinioje, kol pasiūlytų kitą? Tiesa, pagal europinius teisės aktus EK išimties tvarka gali pradėti darbą būdama ne visos sudėties – tai jau išbandyta, kai iš ES traukėsi Jungtinė Karalystė ir ji nepasiūlė savo atstovo.

Ir fizinis išbandymas

Nors visi šnekinti Lietuvos europarlamentarai ir EP politikos analitikai sakė, kad A. Kubiliui suklysti – nedaug galimybių, vis dėlto klausymai – tikrai sunkus ir ilgas darbo pokalbis. Jame bandoma ne tik išsiaiškinti, ar kandidatas išmano jam priskirtą sritį, bet ir ar tinka eiti tokias aukštas pareigas. Net patirties turinčiam politikui trijų valandų (A. Kubiliaus atveju – dar ir keliolika minučių ilgiau) klausimų maratonas be jokios pertraukėlės, o dar ir tekęs vakaro finalui (sunku nesistebėti europinių institucijų pomėgiu tuo metu, kai jau turėtum būti su pižama, sėdėti salėse su kostiumu), reikalauja ne tik daug dalykinių portfelio srities žinių, ne tik psichologinės, bet ir fizinės ištvermės.

Tačiau tai tarsi darbo pokalbis dėl labai atsakingos, o ir neblogai apmokamos darbo vietos. Nors ir piktinamasi, kad Lietuvoje daugiau domimasi, kiek EP narys uždirba, o ne ką dirba, bet jokia paslaptis, kad tai gerai apmokama darbo vieta, – ligšiolinio mūsų EK nario Virginijaus Sinkevičiaus mėnesinis atlyginimas siekė apie 22 tūkst. eurų į rankas, o A. Kubilius gaus dar kiek daugiau, nes priskaičiuojama ir už darbo europinėse institucijose stažą.

Nepaisant ilgametės patirties politikoje, A. Kubilius šiam egzaminui labai rengėsi. Kandidatams į eurokomisarus buvo priskirti kabinetai EK, jis susitiko su interesų grupėmis, ekspertais, ypač daug gilinosi į kosmoso sritį, kuri jam buvo gana nauja.

Beje, kaip pasakojo EP narys Paulius Saudargas, visas kandidatų biografijas įvertino ir dirbtinis intelektas. Analizė parodė, kad A. Kubilius tinkamas jam priskirtam portfeliui, o jo, kaip fiziko, išsilavinimas prie šių sričių, ypač kosmoso, labai dera.

Nepaisant didelės įtampos, A. Kubilius buvo toks, kokį ir mes, ir jo buvę kolegos EP, perrinkti ir šiai kadencijai, įpratę matyti: ne tik dalykiškas, bet ir pašmaikštaujantis, nevengiantis nuorodų ne tik į europinius teisės aktus, bet ir į pasaulio žiniasklaidą ar net senovės romėnus. Tad mūsų kandidatas porą kartų susilaukė ir katučių, ir auditorijos juoko pliūpsnių.

Auditorija buvo didelė, nes naujo gynybos ir kosmoso komisaro kompetencijai tenkantys klausimai šiuo metu yra dviejų EP komitetų – Užsienio reikalų ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, ir dar dviejų pakomitečių kompetencija. Visų jų atstovai turėjo galimybę A. Kubiliui užduoti kokį tik norėjo klausimą.

Susidomėjimas: EP nariai teiravosi, kokių konkrečių priemonių, kurios skatintų ES valstybes skirti daugiau paramos gynybai ir jos pramonei, bus numatyta. / D. Lomme / Europos Parlamento nuotr.

Apie kolchozą ir kosmosą

Klausimus būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Vieni domėjosi, kaip bus realizuojama bendra ES gynybos politika. Kiti buvo skirti išgauti iš A. Kubiliaus kokį konkretų pažadą, kuris būtų naudingas kuriai nors iš valstybių, pavyzdžiui, kad karinė technika bus perkama tik iš ES šalių, o, kaip žinome, čia kai kurios Vakarų didžiosios šalys gina didžiulius savo nacionalinius interesus. A. Kubilius pažymėjo, kad būtina be išlygų stiprinti Europos gynybos pramonę, kuri leistų pasirengti ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams, vis dėlto kokio nors konkretaus įsipareigojimo klausėjai nesulaukė.

Trečia grupė klausimų – tų, kuriems nepatinka viskas, ką šioje srityje ketina daryti ES. Pavyzdžiui, Belgijos europarlamentaras Marcas Botenga piktinosi, kad pirmą kartą istorijoje EK turėsime ne užimtumo ir socialinių reikalų komisarą, bet  militarizacijos komisarą, o pinigai iš skirtų mokykloms ir pensijoms bus skirti tarptautinei ginklų pramonei finansuoti.

Prancūzijos atstovas Aleksandras Nikoličius, atstovaujantis kraštutiniams dešiniesiems, klausė, ar A. Kubilius gali garantuoti, kad jo siūlomame būsimos Europos gynybos sistemos modelyje neišnyks tautos ir jų ginkluotosios pajėgos.

Gal todėl didžiosios valstybės ir nesivaržė dėl naujo gynybos ir kosmoso komisaro portfelio, nes nebuvo tikrumo, kad šioje srityje bus pasiektas persilaužimas.

„Tikrai galiu garantuoti, kad tautos neišnyks. Kaip išdidus lietuvis, tą tikrai užtikrinsiu. ES nėra kolchozas. Užaugau sovietų okupuotoje Lietuvoje ir žinau, kad jie ilgai neišsilaiko“, – A. Kubiliaus atsakymas sulaukė ir pritariančio europarlamentarų juoko, ir plojimų. Tiesa, kaip vėliau prisipažino kitų šalių žurnalistai, žodžio „kolchozas“ prasmės daugelis nė nesuprato.

A. Kubilius sulaukė klausimų, ar ES planai gynybos srityje nepažeistų transatlantinių santykių, bet atsakymas vienareikšmis – tai tikrai nėra NATO pakaitalas. ES neturi konkuruoti su NATO, bet sukurti pajėgumų, kurie leistų įgyvendinti karinius NATO atgrasymo ir gynybos planus.

Jis pripažino, kad gynyba – šalių nacionalinė kompetencija, kaip ir ginklų eksportas, tad pripažino, kad ES negali uždrausti jų eksportuoti net ir į šalis, kurios nesilaiko demokratijos taisyklių.

A. Kubilius kartojo senovės romėnų išmintį, kad norint taikos reikia rengtis karui, ir sakė norintis, kad jį vadintų taikos komisaru, o ES turi kartu siekti saugumo, nes jo neįmanoma pasiekti nebendradarbiaujant.

Klausėjai siūlė, kad A. Kubiliaus portfeliui reikėtų priskirti ir kibernetinį saugumą, gal ir bendrą atkirtį stichinėms nelaimėms.

Neišvengta klausimų ir tos dienos pagrindine tema apie JAV prezidentu išrinktą Donaldą Trumpą. A. Kubilius pabrėžė, kad JAV turi išlikti svarbia partnere, nesvarbu, kas jos prezidentas.

Nemažai klausimų buvo apie pagalbą Ukrainai, jos integraciją į ES gynybos pramonę.

EP nariai teiravosi, kokių konkrečiai priemonių, kurios skatintų ES valstybes skirti daugiau paramos gynybai ir jos pramonei, bus numatyta. Klausimų apie finansavimo šaltinius buvo daug, nes tai iš tiesų yra vienas esminių sėkmės dėmenų. A. Kubilius pažymėjo, kad pasiruošimas, nors ir brangus, tačiau yra pigesnis nei krizės sprendimas be pasirengimo. Jis taip pat teigė, kad finansavimo klausimas gali būti sprendžiamas keičiant Europos investicijų banko paskolų politiką ir didinant gynybos biudžetą būsimame ilgalaikiame ES biudžete. Tačiau jis bus tik nuo 2028-ųjų, o pinigų gynybai reikia čia ir dabar. Kinija ir Rusija didina savo investicijas į karinę pramonę, todėl jis ragino EP narius padėti jam sukurti Europos gynybos sąjungą.

Aptarta ir galimybė, kaip COVID-19 pandemijos metu kartu buvo perkamos vakcinos, taip dabar pritaikyti gynybos priemonių pirkimams, taip užtikrinant ir karinės įrangos, ir amunicijos bendrus standartus.

Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius priminė, kad žemės ūkiui skirta apie 30 proc. ES bendro biudžeto, o gynybai – visiškai mažai. Jis klausė, ar A. Kubilius siūlys ES šalims drauge skolintis, išleisti ilgalaikes europines obligacijas. Tokią galimybę jis minėjo ir savo raštu pateiktuose atsakymuose į EP komitetų klausimus.

Be kita ko, A. Kubilius pajuokavo, kad štai du lietuviai šnekasi angliškai. Tačiau buvęs eurokomisaras, dabar europarlamentaras V. Sinkevičius klausimą uždavė lietuviškai, taip A. Kubilius ir atsakė, tad visi galėjo tris minutes pasiklausyti ir lietuvių kalbos.

Beje, klausimus daug kas užduoda savo gimtąja kalba.

Nemažai klausimų buvo iš kosmoso srities. A. Kubilius žurnalistams prisipažino šioje srityje daug žinių neturėjęs, tad šiai temai teko skirti laiko. Nors Lietuvoje kai kas šaipėsi, kad turėjome eurokomisarą žvejį (V. Sinkevičius buvo atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę), o dabar turėsime kosmonautą, fundamentalūs gynybos, kaip ir ekonomikos, proveržio dalykai keliasi į kosmosą. A. Kubilius siūlė Europai prisijungti prie kosmoso revoliucijos, vystyti šios srities ES programas ir užtikrinti autonominius ES įrenginių paleidimo į kosmosą pajėgumus.

A. Kubilius sakė, kad netikėčiausias klausimas buvo apie lyčių lygybę gynybos pramonėje. Kiti jau ir kartojosi, nemažai klausimų buvo apie smulkųjį verslą, nors dabar saugumo prioritetas – kiek kitas.

Šauklys be priemonių

Ar klausėjai išgirdo konkrečius A. Kubiliaus atsakymus? Daugeliu atvejų – tikrai ne. Kad ir kaip europarlamentarai spaudė A. Kubilių, būtų buvę neprotinga įsipareigoti konkretiems sprendimams. Juolab naują kol kas gynybos ir kosmoso komisaro portfelį pačiam komisarui dar teks užpildyti ir turiniu, ir bandyti rasti tam finansavimą. Bent jau iki naujo ES finansinio laikotarpio, kuris prasidės tik 2028 m., tai tikrai bus problema. Tad užduotis A. Kubiliui – rasti būdą užkurti ES gynybos pramonę, į tai nededant daug pinigų.

Jei bus patvirtintas gynybos ir kosmoso komisaru, A. Kubilius įsipareigojo per 100 būsimos kadencijos dienų parengti Europos gynybos ateities analizę, kuri nustatytų ES ir jos valstybių investicijų poreikius, leisiančius pasirengti ekstremaliausiems kariniams nenumatytiems atvejams. Gynybai „išleiskime daugiau, geriau ir kartu“, sakė jis.

Europarlamentaras P. Auštrevičius, linkėdamas naujo EK gynybos ir kosmoso portfelio savininkui sėkmės, sako, kad ji labai susijusi su komisaro turimomis politikos darymo priemonėmis. Gynybos ir kosmoso klausimais yra sukurtos kelios programos, bet ES įtaka šiais klausimais nedidelė. Šešios didžiosios ES valstybės užima apie 80 proc. Europos ginklų rinkos, tad likusi 21-a – vos 20 proc.

„Europiniu mastu reikia sukurti politiką šiuo klausimu. Gal todėl didžiosios valstybės ir nesivaržė dėl šio komisaro portfelio, nes nebuvo tikrumo, kad šioje srityje bus pasiektas persilaužimas. Nors požiūris į saugumą ES pasikeitė kardinaliai, bet dar reikia suprojektuoti ir pastatyti šį naują namą. A. Kubilius turės tai padaryti. Jis – kaip poetas, šauklys, kuris skelbia labai svarbią žinią, sako, kad reikia kažką padaryti. Tačiau, žinant, kokia lėta ir neapsisprendusi būna Europa, o ES biudžetas nedidėja, jam tikrai bus sunku“, – sako P. Auštrevičius.

Pirmojo EK gynybos ir kosmoso komisaro realios galios priklausys nuo daugelio dėmenų, taip pat ir kiek pavyks tam sutelkti lėšų. Be to, šalys tvirtai gina savo gynybos pramonę ir nenori perleisti daugiau su šiuo sektoriumi susijusių įgaliojimų Briuseliui, ir A. Kubiliui teks bandyti tai kiek pakeisti.

Iš karto po klausymų komitetų pirmininkai ir politinių frakcijų koordinatoriai rinkosi į bendrą posėdį, kuriame įvertino kandidato atsakymus. Iš aštuonių frakcijų trys balsavo prieš, bet tai mažosios, ne itin įtakingos radikalios frakcijos, kurios lig šiol balsavo prieš visus.

A. Kubiliui, kaip ir kitiems iki trečiadienio vakaro laikiusiems klausymų egzaminą, uždegta žalia šviesa. EP koridorių žinovų vertinimu, A. Kubilius kol kas pasirodė tvirčiausiai. Dar kartą įvertinti visus kandidatus EP pirmininkų sueiga planuoja lapkričio 21 d. Dėl visos EK europarlamentarai turėtų balsuoti EP plenarinėje sesijoje Strasbūre lapkričio 25–28 d. Komisijos patvirtinimui reikalinga balsuojančių balsų dauguma, balsavimas bus vardinis.

Įvertinimas: politinis A. Kubiliaus svoris labai svarbus. Jam patikėtas darbas be to būtų sunkiai padaromas. / D. Lomme / Europos Parlamento nuotr.

Išskirtinis tarp penkių

EP narys P. Auštrevičius Briuselyje stebėjo jau trečius klausymus. Kaip Lietuvos deleguotas atstovas šįsyk, o ir keturi ankstesni atrodė kitų šalių kandidatų kontekste?

„Nė vienas mūsų kandidatas nebuvo atmestas, vadinasi, gerai“, – vertina P. Auštrevičius. Jis priduria: „Vis dėlto A. Kubilius – išskirtinis tarp Lietuvos turėtų keturių komisarų. Galime save pasveikinti turėsiantys labai išmanantį ir patyrusį komisarą. Jis – EP narys, dukart Lietuvos premjeras, buvęs partijos pirmininkas. Politinis svoris čia labai svarbus. Jam patikėtas darbas be to būtų sunkiai padaromas.“

A. Kubilius – išskirtinis tarp Lietuvos turėtų keturių komisarų. Tokio patyrusio, kaip jis, dar neturėjome, – EP narys, dukart Lietuvos premjeras, buvęs partijos pirmininkas.

Europarlamentaras neatmeta tikimybės, kad jei būtume nesiblaškę ir neuždelsę A. Kubilių pristatyti kaip kandidatą į EK, kaip tai dvejus metus darė Estija su Kaja Kallas, galbūt dabar A. Kubilius būtų Bendrijos užsienio politikos įgaliotinis ar EK vicepirmininkas. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių nėra turėjusi EK vicepirmininko posto, nes, pasak P. Auštrevičiaus, penktą kartą keldami savo atstovą į EK vis dar bandome  ignoruoti galiojančias nerašytas europinės politikos taisykles, neišmokome tikslingo ir ilgalaikio tęstinio politinio žaidimo siūlydami savo atstovus į aukščiausius postus. Štai latviai, nepriklausomai nuo besikeičiančių vyriausybių šalyje, Valdį Dombrovskį į EK siunčia jau trečią kartą. Tad niekas nesistebi, kad jis jau gauna ir įtakingų portfelių.

Penki Lietuvos deleguoti EK nariai

Lietuvai įstojus į ES, pirmąja Lietuvos eurokomisare tapo Dalia Grybauskaitė, į Briuselį išvykusi iš finansų ministrės pareigų. 2004 m. iki EP rinkimų ir naujos EK patvirtinimo naujųjų ES narių atstovams kelis mėnesius teko dirbti kartu su esamais komisarais, D. Grybauskaitei – su švietimo ir kultūros komisare. Naują kadenciją jai teko gana prestižiniu laikomas finansinio programavimo ir biudžeto komisarės postas.

Kai 2009-aisiais europinę karjerą ji nutarė iškeisti į Lietuvos prezidento postą, vieša paslaptis, pati inicijavo, kad ją pakeistų anuometis finansų ministras Algis Šemeta, ir ne todėl, kad labai tinkamas EK, bet kad nepopuliaraus ministro neliktų Lietuvos Vyriausybėje. A. Šemeta buvo atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu.

2014 m., D. Grybauskaitę perrinkus antrai kadencijai, niekas neabejojo, kad tai jos iniciatyva į auksinę politinę tremtį išsiųstas tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. EK jis buvo atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.

2019 m. Lietuvai atstovauti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parinko vos politikoje apšilusį V. Sinkevičių, kuris daugeliui kitų EK narių tiko į politinius vaikus ar anūkus, nes dažniausiai valstybės visos Europos reikalams tvarkyti siunčia jau įgijusius nemažai patirties nacionalinėje politikoje.

2024 m., po ilgai trukusių vidinių politinių intrigų, kad ir vieni paskutinių, bet pasiūlėme į EK patyrusį politiką A. Kubilių.