Apie rinkos situaciją ir ateitį LNK žurnalistai kalbėjosi su „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovu Raimondu Reginiu ir „Luminor“ komunikacijos vadove Indre Baltrušaitiene.

„Žvelgiant į pastarųjų metų statistiką, galima pasidžiaugti, kad būsto rinkoje yra daugiau pozityvumo. Kalbant apie visą Lietuvą – apie būstą, namus, butus, tai matome, kad aktyvumas yra augantis. Tai yra svarbiausia žinutė, nes reikia prisiminti, kad rinka buvo neigiamoje zonoje pastaruosius dvejus su puse metų. Pagaliau nuo metų vidurio fiksuojame tokį, sakykime, rinkos atsigavimą, kai sandorių registruojama daugiau nei prieš metus“, – sakė R. Reginis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Su kuo būtų galima tai sieti? Kodėl būtent spalį – tas atsigavimas, jūsų akimis?

– Buvo pakankamai ilga pertrauka ir išties pirkėjai buvo suvaržyti didelės infliacijos ir ypatingai išaugusių palūkanų. Dalis žmonių negalėjo galvoti apie būsto įsigijimą, kiti šiuos planus atidėjo. Ir dabar matome, kai pradėjo palūkanos mažėti, infliacija jau yra suvaldyta, iš tiesų, labai nedidelė. Tai matome, kad pirkėjai tiesiog nuo metų vidurio jau sugrįžta į rinką ir ypatingai išsiskyrė spalio mėnuo. Šuolis yra pakankamai ženklus.

– Dabar, galima sakyti, kad žaidžiant šitą nekilnojamojo turto žaidimą, daugiau kozirių yra pirkėjo rankose?

– Rinka po truputį rodo atsigavimo ženklus, bet pirkėjams laikas jau yra išties dėkingas. Praėję dveji treji metai vis dėlto buvo pirkėjų rinka – pirkėjai galėjo rinktis ir diktuoti savo sąlygas pardavėjams. Dabar, kai rinka dar nėra visiškai atsigavusi, yra naudinga pirkėjams – jų derybinė pozicija yra daug dėkingesnė nei pardavėjų.

– Apie būsto kainas: jos auga, išlieka stabilios ar mažėja?

– Per pastaruosius dvejus metus matome, kad kainų augimas yra labai nedidelis, jei kalbame apie šalies didmiesčius – butus, namus, matome, kad augimas išliko, kainos per visą šį laikotarpį tikrai nemažėjo, bet augimas yra labai nedidelis. Prognozuojame, kad šiais metais turėsime vieną iš mažiausių vidutinių metinių augimų.

– Kodėl labiausiai ūgtelėjo būsto Kaune kaina?

– Jei žiūrėsime į skaičius pagal miestus, tai pamatysime, kad keliomis dešimtosiomis paaugo viename ar kitame mieste. Išties miestai keičiasi pozicijomis – nėra išskirtinio miesto, regiono, kur kainos augtų sparčiau arba lėčiau. Augimo tempas yra labai panašus per visą šalį.

– Bankas „Luminor“ atliko daugiau nei 3 tūkst. žmonių apklausą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje apie tikėjimąsi, augs ar neaugs kainos. Ką apklausa parodė?

– Pirmas Lietuvos išskirtinumas pagal respondentus, yra tai, kad 39 proc. lietuvių mano, kad kainos kils. Kai Estijoje, kur pirminės ir antrinės rinkos kainos panašios – 54 proc. tikisi, kad kainos vis dar augs. Jau ketvirtadalis žmonių ketina ir planuoja per artimiausius trejus metus imti būsto paskolą.

– Latviai perka gerokai pigiau – ypač antrinėje rinkoje, o kokia situacija Estijoje?

– Estijoje panaši situacija kaip Lietuvoje. Daugelis žmonių jau ir Lietuvoje vis labiau žiūri į antrinę rinką. Gali būti dėl to, kad yra poreikis nupirkti jau pastatytą.

– Nemalonu matyti tokius skirtumus tarp Lietuvos ir Latvijos. Gyvename kaip estai, nors algos – visai ne estiškos. Latvijoje, antrinėje rinkoje, kvadratinio metro kaina – 1000 eurų, o Lietuvoje – didesnė daugiau nei dvigubai. Kas čia yra: pas mus brangesnė žemė, statybinės medžiagos ar žmonės už daugiau dirba?

Tikėtina, kad jau tada mes pamatysime, kad Vilnius yra didžiausias Baltijos šalių miestas.

– Teisingai paminėjote, kad už standartinį dviejų kambarių būstą Vilniuje, senos statybos daugiabutyje, šiuo metu pirkėjai moka apie 2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Rygoje – apie 1000 eurų. Skirtumas yra akivaizdus, tačiau reikia prisiminti, kad Latvijoje senas fonas yra daug didesnis nei Lietuvoje. Statybų pastaruoju metu ten buvo daug mažiau ir Estija, Latvija neturėjo tokio atsigavimo po finansų krizės ir taip kainų neužsiaugino. Mes labai nuėjome tolyn į priekį. Kažkada Ryga buvo pats brangiausias miestas, jei kalbame apie kainas, dabar yra pats pigiausias. Jei norite įperkamo būsto, dairykitės į Rygą. 

– Ar, žvelgiant į skaičius, tai parodo, kad Vilnius tapo labai patrauklus?

– Taip. Matome pagal gyventojų statistiką. Matome, kad pastaruoju metu gyventojų skaičius Rygoje mažėja, o Vilniuje auga. Ir greitai Latvijos statistikos departamentas paskelbs naujausius duomenis, ir, tikėtina, kad jau tada mes pamatysime, kad Vilnius yra didžiausias Baltijos šalių miestas.

– Kas nutiko su apklausa, nes ekspertai mano, kad po kelių metų būstas išvis bus sunkiai įperkamas ir kainos gali gerokai šoktelėti, o, tuo tarpu, lietuviai, atrodo, yra užsidėję rožinius akinius, – yra optimistai ir laukia pigimo, kuris nelabai logiškas turėtų būti rinkoje.

– Nėra taip, kad jie laukia pigimo. Jie supranta, pritaria ekspertams, kad tikriausiai kainos kils. Bet mes įtariame, kad tikriausiai tai yra tiesiog žmonių matymas per penkerius metus, kai tos kainos labai smarkiai važiavo į viršų, ir žmonės galbūt jau yra pavargę, ir tikisi, kad jau stabilizuosis – pagaliau bus galima nusipirkti už normalią kainą.