Pasakė „ne“ dėl radarų

Šiomis dienomis Švedijos vyriausybė atšaukė keturiolikos jūros vėjo jėgainių parkų statybos projektus. Švedijoje tai prilygo sprogusios „bombos“ įvaizdžiui.

Jūros vėjo jėgainių statybos jūroje projektų Švedijos vyriausybė atsisakė dėl karinių sumetimų. Švedijos kariškiai įtikinėjo, kad jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkai trukdys radarų sistemoms tinkamai stebėti pakrančių prieigas.

Švedija Baltijos jūroje turi didžiausią kranto liniją. Iš 27 569 kilometrų Baltijos jūros kranto linijos, įskaitant salas, įlankas ir fjordus, Švedijai tenka 7 600 kilometrų.

Pakrantės apsaugai visoje Švedijoje išdėstyti radarai. Jie nukreipti į Baltijos jūrą. Stebimi bet kokie plaukiantys laivai.

Pastaraisiais metais Švedijos Baltijos jūros pakrantės stebimos ypač įdėmiai. Labiausiai baiminamasi Rusijos karo laivų ir galimų jų provokacijų. Prieš keletą metų buvo fiksuota, kad prie Švedijos pakrančių pasiklausymo ar kitais tikslais „ganėsi“ keli Rusijos povandeniniai laivai.

Gal tai, o gal ir karas Ukrainoje, lėmė, kad Švedijos kariškiai dėl savo pakrančių saugumo yra ypač sunerimę. Jiems pavyko įtikinti savo šalies Vyriausybę, kad pakrančių saugumas yra svarbesnis nei vėjo jėgainių parkai teritoriniuose vandenyse.

Švedija yra vienintelė šalis Baltijos jūros regione, o gal ir visame pasaulyje, kuri dėl saugumo, o tiksliau galimų kliūčių kariniams radarams, atsisako pakrantėse statyti vėjo jėgainių parkus.

Akivaizdu: dėl karinių interesų Švedija Baltijos jūroje atsisakė raudonai pažymėtų planuotų statyti vėjo jėgainių parkų. / Švedijos vyriausybės pateikta schema

Didelis nerimas Norvegijoje

Tai, kad dėl Švedijoje atsisakytų vystyti 14-os vėjo jėgainių projektų jūroje galimai patirs nuostolius, pirmoji pasisakė Norvegijos valdžia.

Šios šalies verslas nuostolius patirs ne tiek dėl to, kad negaus iš Švedijos pigesnės elektros energijos, kiek dėl to, kad negalės investuoti į Švedijos jūros vėjo jėgainių parkų statybas.

Norvegijoje yra labai daug hidroelektrinių, kurios gamina elektros energiją. Norvegijos verslas kartu su švedais planavo nemažai investuoti ir į Švedijos vėjo jėgainių parkų statybas.

Statyti vėjo jėgainių parkus pačios Norvegijos vandenyse Šiaurės ar Norvegijos jūrose yra sudėtingiau, nes jos gilesnės nei Baltijos jūra, ypač prie Švedijos krantų.

„Turėjome ambicijų iki 2040 metų sukurti panašų kiekį elektros energijos gaminančių vėjo jėgainių parką, kokį dabar turime hidroenergetikos potencialą“, – yra pripažinęs Norvegijos ministras pirmininkas Janas Gahras Storeasas. Norvegija planavo Švedijos vandenyse pastatyti bendro 9 teravatvalandžių (TWh) vėjo jėgainių parkų tinklą.

Tarp 14-os projektų, kurių atsisakė Švedija savo pakrantėse, apie pusę buvo tie, kuriuose rengėsi dalyvauti norvegai. Jie baiminasi, kad Švedijai atsisakius jūros vėjo jėgainių parkų statybos, regione tiek jų statybos, tiek elektros rinkos kainas dar labiau ims diktuoti Danija, kuri jau užėmė vėjo jėgainių parkų lyderio pozicijas ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje.

Elektros tilto perspektyva

Norvegijos premjero teigimu, dėl iš rinkos „iškritusių“ 14-os Švedijos vėjo jėgainių parkų jūroje, regione ateityje gali didėti elektros energijos kainos. Tokio didėjimo tikimasi ir Norvegijoje.

Dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją.

Elektros energijos rinkos badas Švedijoje ateityje gali turėti įtakos ir Lietuvai. Iš Švedijos Nybro vietovės į Klaipėdą jūros dugnu yra nutiesta 700 megavatų 450 kilometrų ilgio elektros kabelio „NordBalt“ linija, kuri veikia nuo 2016 metų.

Vadinamasis elektros tiltas Lietuvai leido pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Ji būdavo perkama per Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Svenska Kraftnat“.

Gali būti, kad į Lietuvą pakliūdavo ne tik švediškos gamybos, bet galimai ir Norvegijoje pagamintos elektros energijos dalis, nes Švedija ir Norvegija turi sujungtus bendrus elektros energijos tinklus.

Jei Norvegijos premjeras teigia, kad dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangs elektros energija, brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją. Arba Lietuvai ateityje gali tekti atsisakyti pernelyg brangios elektros energijos iš Švedijos. Tai bus įmanoma padaryti, jei pati Lietuva kartu su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis pasigamintų pakankamai daug elektros energijos.

Perspektyva yra, nes pati Lietuva Baltijos jūroje planuoja statyti du bendro 1 400 megavatų vėjo jėgainių parkus. Jų pagamintą elektros energijos kiekį gali „suvalgyti“ Lietuvoje planuojamos statyti bent kelios vandenilio, kaip ateities automobilių kuro, gamyklos.

Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos ateityje perspektyvos nėra itin šviesios.

Lietuva turi elektros liniją su Lenkija ir rengiasi statyti dar vieną. Lenkija, skirtingai nei Švedija, nesirengia paisyti to, kad vėjo jėgainių parkai gali trukdyti karinių radarų stebėjimui. Lenkija vėjo jėgainių parkais iki 2050 metų rengiasi nusėti ištisus plotus savo pakrantėse tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje.