Gyvenu Kretingos gatvės pradžioje, todėl man patogiausia važinėti penktojo maršruto autobusu. Lapkritis šiemet pasitaikė lietingas ir labai vėjuotas. O mūsų stotelėje nėra kur pasislėpti, paviljono nėra. Nežinome, ar jį planuojama šioje vietoje pastatyti, ar niekada jo ir nebus. Būtų įdomu sužinoti. Kita vertus, jei ir čia pastatys tokį paviljoną, kaip kitose miesto vietose, tai geriau nereikia jokio. Jie neapsaugo nei nuo lietaus, nei nuo vėjo. Mane stebina toks darbas. Kažin ar juos projektavęs specialistas pats pabandė pasinaudoti savo kūriniu? Manau, perkant tokius gaminius pinigai išmesti vėjais.

Jolanta

Pasidalinsiu patirtimi

Kiekvieną rytą į darbą važiuoju miesto autobusais. Dažniausiai paaugliai išsidrebia ant vienos sėdynės, o į antrąją greta savęs „pasodina“ savo kuprinę. Matau, kad suaugusieji, neretai ir pagyvenę žmonės tokiems vaikams nieko nesako ir kantriai stovi visos kelionės metu. O aš elgiuosi kitaip. Net jei mokinio ausys užkimštos ausinėmis, aš ranka parodau, kad noriu atsisėsti, ir sėdu būtinai prie tokių vaikų. Jiems būtina parodyti, kaip reikia elgtis, bet tas parodymas turi būti be pykčio.

Vanda

Vaikai neturi ką veikti

Vieną dieną per pietų pertrauką užsukau į didesnį prekybos centrą ir nustebau pamatęs, kas ten vyksta. Ogi atrodo, kad visi Klaipėdos nepilnamečiai dienų dienas leidžia ne būreliuose, treniruotėse, o prekybos centruose. Buvo gaila žiūrėti į brandaus amžiaus apsaugininką, gainiojantį paauglius, kurie smaginosi šokinėdami ant suolų, žaisdami gaudynių, keldami triukšmą. Nepilnamečiai jautėsi parduotuvėje kaip daugiabučio kieme. Vienas net susižeidė nugriuvęs. Kažin ar tėvai žino, ką veikia jų atžalos dieną? Manau, bendruomenės pareigūnai galėtų dažniau užsukti į didžiuosius prekybos centrus ir pasidomėti, ką vaikai ten veikia.

Vytautas