Nors daugelis mano kitaip, Jungtinės Valstijos nėra išnaudojusios viso ekonominių sankcijų, kurios gali būti pritaikytos Iranui, arsenalo, bet ekspertai teigia, kad Vašingtonas, apkaltinęs Teheraną tarptautinio sąmokslo organizavimu, gali susilaikyti nuo kraštutinių priemonių.

JAV skelbė įvairias sankcijas Iranui jau tris pastaruosius dešimtmečius, todėl galima manyti, kad Vašingtonui praktiškai nebeliko kitų finansinių priemonių, galinčių paveikti šiitiškos respublikos politiką.

Šie samprotavimai tapo itin aktualūs, Amerikai planuojant atsaką dėl atskleisto numano Irano organizuoto sąmokslo nužudyti Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone.

Tačiau sankcijų ekspertai, įskaitant buvusius JAV Iždo departamento pareigūnus, teigia, kad Vašingtonas dar turi pakankamai pasirinkimų: pavyzdžiui ,sankcijos gali būti taikomos ginklų prekybos tarpininkams arba Iranui technologijas parduodančioms bendrovėms.

Pasak jų, pagrindinė problema, jog likusios griežtos priemonės gali būti prilygintos „masinio naikinimo sankcijoms“.

Pagrindiniu šių priemonių taikiniu gali tapti Irano centrinis bankas (Bank Markazi), kuris yra viena iš svarbiausių grandžių, įgyvendinant šiitiškos respublikos finansų ir energetikos interesus.

JAV vyriausybė jau yra uždraudusi savo piliečiams ir juridiniams asmenims turėti verslo ryšių su „Bank Markazi“, tačiau specifinis Iždo departamento sprendimas gali iš esmės įšaldyti bet kokių užsienio subjektų ryšius su šiuo banku.

„Iš esmės pasaulio finansų institucijos turėtų rinktis - daryti verslą su Jungtinėmis Valstijomis arba (Irano) centriniu banku“, - sakė buvęs Iždo departamento kovos su terorizmu ir finansinės žvalgybos biuro patarėjas Avi Jorischas.

Ši priemonė galėtų smarkiai paveikti užsienio bankus, Irano vyriausybės pajamas ir šios šalies valiutos stabilumą.

Tokios sankcijos būtų ypač veiksnios, nes „Bank Markazi“ tvarko Irano energetikos išteklių gavybos sektoriaus, sudarančias 70 proc. valstybės pajamų, lėšas.

„Iranas savo naftos verslą tvarko per centrinį banką, - sakė A.Jorischas. - Kelis pastaruosius mėnesius JAV izoliavo vis daugiau Irano finansinių institucijų Irane - galbūt 20 iš 30 , todėl Iranas vis labiau kliovėsi centriniu banku, atliekant šiuos sandorius.“

Kaip nurodoma nutekintuose konfidencialiuose JAV diplomatiniuose pranešimuose, Iranas pastaraisiais metais per „Bank Markazi“ atlikdavo palaikė finansinius ryšius su Pietų Korėja, Prancūzija, Didžiąja Britanija, Ispanija ir Italija.

Neseniai JAV Kongreso tyrimų tarnybos pateiktoje ataskaitoje kalbama apie galimybes blokuoti Irano pajamas už parduodamą naftą, o tai savo ruožtu sukeltų ištuštintų šiitiškos respublikos valiutos atsargas, nusmukdytų Irano valiutos kursą ir nepakeliamai pabrangintų importą.

„Centrinis bankas prisideda palaikant Irano valiutos stabilumą, o nestabili valiuta, pasak tų, kurie priešinasi šiai sankcijai, gali pakenkti Irano galimybėms importuoti kai kuriuos reikalingus maisto ir medicinos produktus“, - sakoma šioje ataskaitoje.

Toks žingsnis svarstomas jau seniai, tačiau tiek ankstesnis JAV prezidentas George'as W.Bushas, tiek dabartinis šalies vadovas Barackas Obama nesugebėjo įtikinti Europos prisidėti prie daugiašalių sankcijų ir nenorėjo naudoti JAV teisinių priemonių, kad įvestų jas vienašališkai.

„Daugiausiai problemų kėlė Europa - nesu tikras, kad pagrindinės Europos galybės šiuo metu yra tiek pat susirūpinusios dėl Irano kaip Jungtinės Valstijos“, - sakė buvęs JAV gynybos sekretorius žvalgybos reikalams Anthony Cordesmanas, dabar dirbantis Vašingtone veikiančiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre (CSIS).

Toks Vašingtono žingsnis taip pat kelia kitų pavojų.

Nepalikus Iranui galimybių parduoti naftą Europoje, Indijoje arba Japonijoje ir nepadidinus gavybos kitose šalyse, tokiose kaip Saudo Arabija, energetikos ištekliai Jungtinėse Valstijose ir Europoje gali pastebimai pabrangti.

Be to, Iranas gali rinktis mažiaus išrankius pirkėjus, linkusius nepaisyti JAV sankcijų arba sugebančius jų išvengti, nors rasti naujų klientų, kurie nupirktų didžiąją dalį iš Irane kasdien išgaunamų 2 mln. barelių naftos būtų nemenkas iššūkis.

Kita vertus, B.Obamai grasinant „griežčiausiomis sankcijomis“ prieš atsakinguosius už pastarąjį sąmokslą, žaidimo sąlygos galimai jau pasikeitė.

Vienas Iždo departamento pareigūnas ketvirtadienį pripažino, kad JAV svarsto galimybę skelbti sankcijas „Bank Markazi“.

Diskutuojant dėl mažesnio masto priemonių, siekiant panaikinti spragą, leidžiančią Europai eksportuoti iš perdirbtus Irano naftos produktus į Jungtines Valstijas, už Iždo departamento sankcijų politiką atsakingas pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad šio plano ekonominiai padariniai būtų „sudėtingi“.

Galutinis sprendimas gali priklausyti nuo to, ką JAV tikisi pasiekti savo sankcijomis: nubausti Iraną, užkirsti kelią būsimoms atakoms, sužlugdyti šiitiškos respublikos branduolinę programą ar paskatinti režimo pasikeitimą?

Jeigu iš esmės siekiama „visko, kas buvo išvardyta“, tokiu atveju sankcijos prie Irano centrinį banką vargu ar atneštų sėkmę, nors jos gali sukelti nemenką sumaištį platesniame kontekste.

„Yra nemažai priemonių, kurias Jungtinės Valstijos gali panaudoti spausti Iranui. Kitas klausimas, ar kurios nors iš jų būtų lemiamos“, - pabrėžė A.Cordesmanas.