Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi po maišto parlamente ir euro zoną sukrėtusios panikos bangos rinkose pasirengęs atsistatydinti šeštadienį. Jo politinė ateitis atrodo miglotai.

Per pastaruosius 17 metų valdžioje buvęs 10 metų, S.Berlusconi pareiškė atsistatydinsiąs, kai tik parlamente per jau vykstančią parlamento sesiją bus pritarta ekonomikos reformos priemonėms, kurias jis pažadėjo Europos Sąjungai (ES).

Ministrų kabineto posėdį, kuriame S.Berlusconi gali paskelbti apie savo atsistatydinimą, numatyta pradėti 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.

Po to 75-erių premjeras turėtų savo atsistatydinimo raštą įteikti prezidentui.

Manoma, jog mandatą naujai vyriausybei formuoti gaus buvęs ES komisaras Mario Monti, 68 metų autoritetingas ekonomistas, kuris neturi politiko patirties.

Šį mėnesį Europos centrinio banko (ECB) pirmininku tapęs Mario Draghi, kuris anksčiau vadovavo Italijos centriniam bankui, šeštadienį susitiko su M.Monti Romoje. Šis žingsnis laikomas netiesioginiu pretendento į premjero postą palaikymu.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde prisidėjo prie JAV prezidento Baracko Obamos, Prancūzijos vadovo Nicolas Sarkozy ir kitų lyderių raginimų, kad Italija suformuotų naują vyriausybę, o ne skelbtų pirmalaikius rinkimus.

„Spėju, kad šis paskyrimas bus atliktas per kelias artimiausias dienas, ir tai bus tiek skaidrumo, tiek politinio patikimumo ženklas, kuris yra gyvybiškai svarbus padėčiai stabilizuoti“, - Ch.Lagarde sakė per vizitą Japonijoje.

M.Monti palaiko pagrindinė opozicinė Demokratų partija ir kelios mažesnės opozicijos frakcijos, taip pat įtakinga verslo asociacija „Confindustria“, kuri perspėjo, kad Italija priartėjo prie katastrofos slenksčio.

Tačiau pats S.Berlusconi ir didžioji dalis jo centro dešiniosios koalicijos, įskaitant Šiaurės lygą ir buvę premjero partijos „Forza Italia“ nariai sakė norintys pirmalaikių rinkimų.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ pareiškė, kad valdantieji „žaidžia su ugnimi“, atsisakydami palaikyti naują vyriausybę. Laikraštis perspėjo, kad rinkose gali kilti chaosas, jeigu naujasis ministrų kabinetas nebus suformuotas iki ateinančios savaitės pradžios.

„Jeigu Italija toliau švaistys laiką po Berlusconi atsistatydinimo, laukiamo šiandien, tai reikštų pasiaukoti ant finansinių spekuliacijų altoriaus - ir negrįžtamai“, - rašoma „Corriere della Sera“ vedamajame.

Tuo tarpu verslo dienraštis „Il Sole 24 Ore“ pastebėjo: „Šis žaidimas tampa pavojingas.“

Italijos prezidentas Giorgio Napolitano būtų priverstas paskelbti pirmalaikius rinkimus, jeigu dauguma įstatymų leidėjų nepalaikytų laikinosios vyriausybės. Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti tik 2013 metais.

Italai ne itin sielvartauja dėl S.Berlusconi politinės karjeros pabaigos: naujausios apklausos rodė, kad šį žiniasklaidos magnatą, įsivėlusį į sekso skandalus ir teisines bylas, teigiamai vertina tik 22 proc. rinkėjų.

Romos centre vaikštinėjusi pensininkė Arianna Sellerio sakė, jog džiaugiasi, kad S.Berlusconi atsistatydins.

„Tai blogiausia vyriausybė nuo fašisto diktatoriaus Benito Mussolini. Pati blogiausia, nesąžiningiausia, gėdingiausia“, - piktinosi ji.

Užsienyje taip pat daug norinčių, kad S.Berlusconi baigtų karjerą politikoje.

Savaitraščio „The Economist“, kuris seniai nesutaria su S.Berlusconi ir 2001 metais paskelbė jį „netinkamu vadovauti Italijai“, naujausio numerio viršelyje buvo išspausdinta milijardierius premjero nuotrauka su užrašu „Štai ir viskas, bičiuliai“.

S.Berlusconi antradienį paskelbtas pažadas atsistatydinti sukėlė paniką rinkose, baiminantis, kad Romą gali apimti ilga politinė krizė.

Italijos ilgalaikio skolinimosi palūkanos perkopė 7 proc., todėl kilo pavojus, kad šalis po kelių mėnesių gali tapti nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Pranešimai apie tikėtiną valdžios perdavimą M.Monti padėjo sumažinti šį nerimą, o vienas rinkos veikėjas pareiškė, kad šis ekonomistas „vertas 100 arba 150 bazinių taškų“, turėdamas omenyje skirtumą tarp Italijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumo.

Toksiškas mišinys, kurį sudaro 1,9 trln. eurų valstybės skola, nepaprastai menkas ekonomikos augimas ir dideli skolinimosi kaštai, sukėlė nerimą, kad trečioji didžiausia euro zonos ekonomika gali būti priverstas prašyti finansinio gelbėjimo paketo.

Kaip pranešama, TVF ir Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) pasiūlė pagalbą Romai, bet ekonomistai perspėja, kad Italija, kitaip nei Graikija, Airija arba Portugalija, yra „per didelė, kad ją būtų galima išgelbėti“.

Per praeitą savaitę vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą S.Berlusconi nenoriai sutiko, kad ES ir TVF atliktų specialų Romos finansinį auditą, tuo pačiu užsitraukdamas savo priešininkų kritiką, jog Italija faktiškai perduodama „išoriniam administravimui“.