Skatinti žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų – toks yra nuo šių metų pradžios pradėtos socialinės paramos sistemos pertvarkos tikslas. To siekiama sugriežtinus pašalpų skyrimo tvarką bei labiau kontroliuojant nelegalų darbą.

Savivaldybėms – atsakomybė

Pagal naują tvarką griežčiau apibrėžiamos sąlygos, pagal kurias teikiama socialinė parama ir daugiau galių suteikiama savivaldybėms. Penkiose bandomosiose savivaldybėse paramos skyrimas vykdomas kaip savarankiška, o ne kaip valstybės deleguota funkcija. Nuo naujųjų metų Akmenės, Šilalės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės turi daugiau teisių ir atsakomybės skirti paramą gyventojams, taip pat ją nutraukti.

Kilus pagrįstų įtarimų, kad žmogus paramos prašo nesąžiningai, savivaldybės turi ne tik įpareigoti jį deklaruoti turtą bei pajamas, bet ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę bei prevenciją vykdančias institucijas.

Siekiant, kad parama būtų skirstoma ne pagal popierius, o įvertinus tikrąją žmonių gyvenimo padėtį, šią vasarą buvo įkurta ir Socialinės pagalbos tarnyba. Jos nariai vyksta į įvairius šalies regionus, kad nustatytų, kam iš tiesų reikalinga parama. Apsilankę paramos gavėjo namuose jie dažnai pamato, kad žmogui reikalinga ne tik piniginė pašalpa, bet ir socialinės paslaugos arba kitokia pagalba. Tačiau tarnyba domisi ir tais, kurie galbūt piktnaudžiauja pinigine socialine parama.

Situaciją įvertina realiai

SADM Piniginės paramos skyriaus vedėja, Socialinės pagalbos tarnybos vadovė Svetlana Kulpina pasakojo, kad apsilankius regionuose pirmiausia paaiškėja, kokios problemos juose vyrauja. Tuomet savivaldybių darbuotojai konsultuojami, kaip nustatyti paramos teikimo rizikas, – analizuoti kiekvieną konkretų atvejį, organizuoti darbą su didelės rizikos paramos gavėjais, spręsti ginčytinus klausimus.

„Taip pat vykstame pas kai kuriuos paramos gavėjus pamatyti situacijos savo akimis. Būna, kad rekomenduojame surašyti buities

ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kreiptis į atitinkamas institucijas, kai kyla įtarimų dėl galbūt nelegaliai gaunamų arba nedeklaruojamų pajamų, neteisingų duomenų teikiant prašymą gauti paramą. Kai kurie kreipdamie si dėl paramos nurodo, kad gyvena vieni, o paaiškėja, kad gyvena ir bendrą ūkį tvarko su kitu asmeniu. Kiti rašo, jog nedirba, o paaiškėja, kad dirba. Kartu vykstantys Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai gali iškart pradėti aiškintis spėjamus nelegalaus darbo atvejus. Padedame rasti bendrą kalbą įvairioms institucijoms, kad būtų sprendžiamos įsisenėjusios problemos, dažniausiai kylančios dėl nesusikalbėjimo, nebendradarbiavimo“, – pasakojo S.Kulpina.

Pašalpų gavėjų sumažėjo

Beje, įstatymas numato galimybę išieškoti neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą, jei ji buvo teikiama dėl socialinės paramos gavėjo kaltės. Pradėjus taikyti naują pašalpų skyrimo tvarką, gaunančių socialinę paramą žmonių skaičius sumažėjo. Nors tam įtakos turi atsigaunanti ekonomika, faktas ir tai, kad buvo išaiškinta ir paramą neteisėtai gavusių žmonių. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius šalyje pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo beveik 3 proc. – nuo 238,3 tūkst. iki 231,4 tūkst. asmenų. Išlaidos socialinėms pašalpoms sumažėjo 2,2 proc. – nuo 333,4 mln. iki 325,9 mln. litų.

Penkiose bandomosiose savivaldybėse socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo nuo 19,6 tūkst. iki 17,5 tūkst. asmenų, o išlaidos – nuo 25,9 mln. iki 21,9 mln. litų. Įgijusios daugiau savarankiškumo, savivaldybės turi stimulą rimčiau žiūrėti į paramos teikimą, nes sutaupytas lėšas jos gali panaudoti kitoms būtinoms reikmėms

Komentarai

Donatas Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras

Džiaugiuosi, kad šį mūsų inicijuotą ir parengtą įstatymą priėmė Seimas. Savivaldybės gavo daugiau galių ir atsakomybės, ypač dalyvaujančios bandomajame projekte, pradėjo taikliau skirti socialinę paramą. Neigiamai pertvarką vertina tie, kam ji sukliudė pratęsti per ilgus metus įprastą gyvenimą, naudojantis pašalpa ir nesistengiant susirasti jokio darbo ar gaunant pašalpą ir nelegalų uždarbį. Kurie dirba ir gyvena sąžiningai ar kuriems yra juodas periodas ir reikia valstybės paramos, taip pat tie, kurie verčiasi savo jėgomis, turėtų vertinti permainas teigiamai. Mūsų tikslas – ne taupyti skriaudžiant nepasiturinčius žmones, kaip dažnai bandoma parodyti, o pasirūpinti, kad parama atitektų būtent tiems, kam reikia.

Mums reikia motyvuoti žmogų patį ieškoti darbo, būti atsakingą už savo gyvenimą ir šeimą, priminti, kad kuo toliau, tuo labiau prarandami darbiniai įgūdžiai, jei tik plaukiama pasroviui, nesirūpinant ateitimi. Pavyzdžiui, jei ilgalaikis bedarbis įsidarbina, dar keletą mėnesių jam bus mokama dalis pašalpos, nors jis jau gaus ir atlyginimą. Tai reiškia, kad žmogus motyvuojamas siekti uždirbti, o paskui ir jo kvalifikacija pakils, darbo įgūdžiai pagerės, gal tos pašalpos nebereikės.

Jonas Gudauskas, Šilalės rajono savivaldybės meras

Socialines pašalpas pradėjus skirti pagal naująją sistemą jaučiami didžiuliai pokyčiai. Išmokų gavėjų sumažėjo smarkiai. Mūsų savivaldybėje šiemet sausio 1-ąją šeimų, gaunančių išmokas, buvo apie 900, asmenų – apie 2,5 tūkst., o spalio 1-ąją tokių šeimų jau buvo apie 700, o asmenų apie 1,7 tūkst. Iš viso sutaupėme apie 2,5 mln. litų. Sutaupytas lėšas skyrėme rajono sporto, meno mokykloms, už jas įrengėme fontaną.

Sudarytos komisijos važiuoja ir netikėtai tikrina, kaip gyvena šeimos. Tuomet labiausiai ir išryškėja tikroji situacija, galima įvertinti, ar tikrai šeimai reikia skirti pašalpą. Be to, dabar visi darbingi darbingo amžiaus žmonėms, kurie gauna pašalpas, pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti (iki 40 valandų per mėnesį). Kai išmokų gavėjų sąrašai peržiūrimi kiekvieną mėnesį, kartais patikrinama, kaip jie iš tiesų gyvena, kai pasiūloma padirbėti, sukčiavimo atvejų mažėja.

Iš pradžių žmonės naująja tvarka labai skundėsi, nepatenkintų yra ir dabar, tačiau kito kelio nematau, nes tokia tvarka naudingiausia ir sąžiningiausia visuomenei. Tikiuosi, kad naująjį modelį perims visos Lietuvos savivaldybės ir tai nebebus tik eksperimentas.

Pavyzdžiai

Pradėjus atidžiau tikrinti pašalpų gavėjų gyvenimo sąlygas, buvo išaiškinta ir nesąžiningų žmonių.

Pavyzdžiui, pašalpą gaudavo trijų asmenų šeima – nuo 2010-ųjų darbo biržoje registruotas vyras, individualiojoje įmonėje dirbanti žmona ir studijuojanti dukra. Gavus informacijos, kad socialinę paramą gaunanti šeima samdo namų tvarkytoją, o paramos gavėjas kartais prekiauja turguje, ir šeimą patikrinus, nustatyta, kad ji nėra nepasiturinti.

Buvo tikrinama ir socialines pašalpas gaunanti šeima, darbo biržoje registruota nuo 2008-ųjų, kuri per 2009– 2010 m. įsigijo kelis automobilius. Apsilankius jų namuose pašalpos gavėja nerasta, o faktinėje gyvenamojoje vietoje vyko namo statybos.

Socialiniam darbuotojui buvo pasiūlyta surašyti buities tyrimo aktą ir spręsti klausimą dėl paramos teikimo tikslingumo. VDI atstovui perduota informacija dėl galbūt nelegalaus darbo, nes lankantis prie namo dirbę asmenys išsislapstė. Vienai šeimai socialinės pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas paaiškėjus, kad jos gavėjas iš nelegalios prekybos automobilių detalėmis ir aparatūra per kelerius metus gavo daugiau nei 1 mln. litų. Iki šiol šeimai buvo išmokėta daugiau nei 4,3 tūkst. litų socialinių pašalpų.