Vokietija ir Prancūzija Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse pasiekė susitarimą dėl naujos finansinės pagalbos Atėnams schemos, rašo britų verslo dienraštis "The Financial Times".

Susitarimo detalės kol kas nežinomos, tačiau Vokietijos kanclerės spaudos atstovas patvirtino, kad "bendra Prancūzijos ir Vokietijos pozicija" jau suformuota ir aptarta su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Jeanu Claudeu Trichet.

"The Financial Times" rašo, kad į finansinės paramos Graikijai 2012-2014 metų laikotarpiu planą, kuris bus svarstomas aukščiausiojo lygio susitikime, gali būti įtrauktas pasiūlymas suteikti Atėnams naujų ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolų už 71 mlrd. eurų.

Dar 50 mlrd. eurų bus gauta iš specialaus mokesčio, kuris bus taikomas euro zonos bankams. Įplaukos iš šio mokesčio bus skirtos 20 proc. visų apyvartoje rinkoje esančių Graikijos obligacijų, kurių bendra nominali suma sudaro 350 mlrd. eurų, supirkti.

Tarp pasiūlymų, kuriuos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviams pateiks Europos Komisija (EK), yra ir idėja dalį obligacijų iškeisti į naujus 30 metų trukmės skolos vertybinius popierius ir tokiu būdu einamuosius šalies įsipareigojimus sumažinti 90 mlrd. eurų.

Tačiau derybų dalyviai teigia, kad į galutinę schemą, kurią galiausiai patvirtins Europos vadovai, bus įtraukta tik viena iš šių dviejų privačiojo sektoriaus dalyvavimo idėjų - arba bankų mokestis, arba obligacijų pakeitimas.

Berlynas iš pradžių iš esmės buvo nusistatęs prieš idėją nustatyti bankų mokestį, kurio tarifas galėtų siekti 0,0025 proc. bankų turto sumos. Taikant šį mokestį, iš bankų būtų galima penkerius metus gauti po 10 mlrd. eurų per metus. Šios lėšos būtų skirtos fondui, kuris supirktų Graikijos vertybinius popierius.

Tačiau mokesčio idėja, kurią palaiko Paryžius, pelno vis didesnę paramą, rašo leidinys. Taikant šią schemą (priešingai obligacijų pakeitimui), pavyktų išvengti Graikijos įsipareigojimų neįvykdymo, taip pat būtų išvengta būtinybės ateityje skirti lėšų bankų, kurių portfelyje būtų Graikijos vertybinių popierių, su kuriais susiję įsipareigojimai būtų neįvykdyti, kapitalo atkūrimui.

Komisijos pasiūlymuose taip pat numatyta idėja suteikti Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF) papildomų funkcijų. Pagal šiuos pasiūlymus šio fondo lėšos galėtų būti skiriamos ir Europos bankų (ne tik tose šalyse, kurioms buvo suteikta ES finansinė parama) kapitalui restruktūrizuoti.

ES pernai suteikė Graikijai 110 mlrd. eurų, tačiau investuotojų pasitikėjimo šalimi tai nesustiprino ir šalis negali pati skolintis rinkoje.