Derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto abi pusės - tiek taupymo siekiančios didžiosios šalys, tiek pasivyti turtingas šalis siekiančios Vidurio ir Rytų Europos valstybės - turės daryti nuolaidų, mano didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko prezidento patarėjas.

Anot Gitano Nausėdos, Lietuva turi argumentų, kodėl jai būtina didesnė parama, tačiau klausimas, kiek daug pavyks ne tokioms turtingoms Europos šalims paslinkti derybas į sau palankią pusę.

„Manyčiau, kad kaip ir bet kokiose derybose, abi pusės turbūt bus priverstos daryti nuolaidų, ir aš tai (informaciją apie penktadienio naktį pateiktą ES biudžeto projektą - BNS) laikyčiau tam tikro kompromiso paieškomis - nuo tos kraštutinės pozicijos šiek tiek atsitraukiama“, - BNS sakė G. Nausėda.

Jis prognozavo, kad galutinė pozicija - kaip dažnai būna - bus rasta „kažkur viduryje tarp vienos ir kitos šalių grupės“.

„Bet klausimas - ar pačiame viduryje, ar daugiau išsireikalaus Vidurio ir Rytų Europa, ar vis dėlto bus pasilikta arčiau tos pozicijos, kuriai atstovauja itin smarkiai nusiteikusios taupyti valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija. Bet kuriuo atveju, Vidurio ir Rytų Europos regionas šituo klausimu yra, matyt, vieningas. Tuo tarpu senoji, kontinentinė arba Vakarų Europa nėra visiškai vieninga, ir čia išsiskiria pozicijos - tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos, tiek Didžiosios Britanijos. Tai yra tam tikra proga Vidurio Europai išsireikalauti daugiau negu yra pradiniame variante“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas.

Baltijos šalims, sakė G. Nausėda, siekiant konkurencingo žemės ūkio, būtinos ir didesnės tiesioginės išmokos žemdirbiams.

„Net ir oponuojanti pusė sutinka, kad yra labai neteisinga, kai taip daug skiriasi Vakarų Europos žemdirbio išmokos ir išmokos Rytuose. Tikėtis, kad įvyks technikos atsinaujinimas - be pinigų - yra sudėtinga. Ir tas “Belarus„ traktorius, kuris nuvažiavo į Briuselį (iš Talino iki Briuselio - vyko Baltijos šalių ūkininkų protesto akcija - BNS) pakankamai prikišamai parodo, koks šiuo metu yra technologinis ir techninis atotrūkis nuo Vakarų Europos“, - sakė G.Nausėda.

Analitikas kalbėjo, kad svarstant dėl paramos nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, yra susiklosčiusi situacija be išeities."Suprantame, kad su tais pinigais, kurie buvo pasiūlyti, neįmanoma Ignalinos atominės elektrinės uždaryti, dabar gi klausimas, ar ir šių pinigų pakaks (planuojama, kad realiomis kainomis parama siektų 460 mln. eurų - BNS). Bet kuriuo atveju, aš manau, kad tai suteikia tam tikrą viltį vykdyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus, galbūt atsiliekant nuo grafiko, ir uždarinėti per ilgesnį laiką, ir viltis galbūt kita finansine perspektyva - tikėtis, kad galbūt ir pasitaisius Europos Sąjungos bendrai būklei, gauti dar būtiną sumą, kuri būtų jau tinkama šitą projektą pabaigti.

Bet kuriuo atveju, matyt, mažesni pinigai reiškia ilgesnį procesą„, - prognozavo SEB banko prezidento patarėjas.Pasak analitiko, reikia tikėtis, kad į Lietuvos pagrįstus reikalavimus bus bent šiek tiek atsižvelgta.“Tie argumentai yra pakankamai rimti: viena vertus, per krizę įvyko ne tik kad konvergencija, bet savotiška divergencija, kadangi Baltijos šalys dar labiau atsiliko pagal BVP rodiklį vienam gyventojui nuo Europos Sąjungos vidurkio, ir norint grįžti į konvergencijos kelią, mums, be abejo, reikalingas tam tikras išorinis stimulas, kuris mus pasieks tiek per struktūrinius fondus, tiek per tiesiogines išmokas", - sakė analitikas.

Pagal naują ES biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais, BNS penktadienį pranešė patikimi šaltiniai.

BNS žiniomis, dabartinis projektas numato, kad valstybėms, kurių BVP 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos“ būtų padidintos iki 2,6 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.Tai dar nėra galutiniai skaičiai. Projektas dar bus tikslinamas penktadienį, Briuselyje antrą dieną tęsiantis deryboms tarp valstybių ir vyriausybių vadovų. Prie derybų stalo vadovai turėtų susėsti 13 valandą Lietuvos laiku, kai 27 šalių delegatai peržiūrės naujuosius pasiūlymus, pateiktus ES prezidento Hermano Van Rompuy (Hermano Van Rompėjaus).