Finansų ministerija giriasi, kad į valstybės ir nacionalinį biudžetus pernai surinkta daugiau pajamų negu buvo planuota.

Bloga žinia, kad Lietuva baigia prasiskolinti – šiemet valstybės skola gali pasiekti net 40 proc. BVP. Kritinė riba yra 60 proc. BVP.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar atskleidė preliminarius praeitų metų biudžeto vykdymo duomenis: valstybės biudžetas, neįskaitant ES paramos, pernai gavo beveik 14,8 mlrd. litų pajamų – 383,6 mln. litų (2,7 proc.) daugiau negu prognozuota.

Nacionalinis biudžetas – apie 18,3 mlrd. litų – 107,6 mln. litų (0,6 proc.) daugiau. Tiesa, pranešdama geras naujienas, ministrė neužsiminė, kad pernai tiek nacionalinis tiek valstybės biudžetai buvo du kartus tikslinami ir gerokai apkarpyti. Be to, didesnės pajamos pernai gautos ne iš mokesčių, o iš nemokestinių pajamų.

Dar 2008 m. pabaigoje Vyriausybė planavo, kad į nacionalinį biudžetą be ES lėšų įplauks 24,3 mlrd. litų. Į valstybės biudžetą – apie 20 mlrd. litų. Tačiau jau gegužę planus teko tikslinti. Liepą biudžetas apkarpytos dar kartą.

Kartu su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 2009 m. surinkta 20,7 mln. litų pajamų, iš kurių ES paramos dalis – 5,9 mlrd. litų.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) planas pernai buvo viršytas 550 mln. litų, tačiau tiek pat nesurinkta gyventojų pajamų mokesčio.

Bendrai mokesčių į biudžetus surinkta 50 mln. litų mažiau negu buvo prognozuota. Tačiau iš nemokestinių pajamų gauta 160 mln. litų daugiau negu buvo prognozuota. Daugiausia papildomų į biudžetą įplaukė iš studentų kišenės. Įmokų už aukštąjį mokslą prognozė buvo viršyta net 90 mln. litų.

Taigi Vyriausybė pasistengė, kad popieriuje biudžetas atrodytų tikrai neblogai. Tačiau valstybės tyko kitos grėsmės. Didžiausia jų, pasak ministrės – vis didėjančios skolos.

Ministre, gal jau galima prognozuoti, koks šiemet bus šalies fiskalinis deficitas?

Prognozuoti atsargiai galima, manau, kad rezultatas bus artimas tam, ką prognozavome – apie 9,5 proc. BVP. Bet galutinių skaičių pasakyti tikrai negalėsiu, nes fiskalinis deficitas – tai ne tik valstybės ir „Sodros“ biudžetų deficitas. Į tą skaičių teikia įtraukti ir savivaldybių biudžetuose atsiveriančias skyles.

Kiek Lietuva turi skolų ir kiek dar planuojama skolintis?

Praėjusiais metais pasiskolinome beveik 13,8 mlrd. litų. Valstybės skola siekia apie 27 proc. šalies BVP. Šiais metais planuojame skolintis dar apie 14 mlrd. litų. 4 mlrd. bus skirti skoloms, kurias įsipareigojome gražinti šiemet, o likusieji – biudžeto deficitui mažinti.

Planuojame, kad šiemet Lietuvos įsiskolinimas gali pasiekti 40 proc. BVP.
Noriu taip pat pabrėžti, jog skolinamasi tam, kad būtų finansuojamos išlaidos, kurios viršija pajamas. Taigi, tol, kol taip bus, skolintis teks, nes gerais laikais, kai pajamų buvo daugiau nei išlaidų, rezervų niekas nekaupė.

Dabar mes stipriai mažiname išlaidas, ir toliau tai darysime, bet skolintis dar kurį laiką teks. Negaliu pasakyti, kad apskritai ateis tokia diena, kai Lietuva niekam nebus skolinga nė lito. Bet tai  ir nėra mūsų tikslas. Siekiame, kad ta skola augtų kuo nuosaikiau, ir kad pradėtume ją gražinti, kai šalies ekonomika pradės augti.

Kur yra riba, kiek galime skolintis?

Skaičiuojama, kad 80 proc. BVP dydžio skola ES šalims yra kritinė. Lietuvai ši riba yra kiek mažesnė. Mūsų skola negali viršyti 60 proc. BVP, nes valstybė nesugebėtų gražinti tokios sumos. Iki šiol šis rodiklis mums atrodė labai tolimas, nes šalies skola visada buvo labai maža – vos keletas procentų (BVP – red. past.), tačiau dabar situacija pasikeitė. Taip nutinka, kai ekonomikoje atsiranda problemų. Pajamos dingsta greitai, o išlaidų dažniausiai taip greitai sumažinti nepavyksta.

Ar šiais metais planuojama išleisti valstybės obligacijų?

Tokios minties tikrai neatsisakome. Gali būti, kad tai įvyks jau pirmame metų ketvirtyje, tačiau nei konkrečių sumų, nei datų pasakyti dar negaliu.

Ar iš ministerijos turimų skaičių galima bent apytiksliai spręsti kiek ir kokio verslo atstovai pasitraukė į šešėlį?

Iš bendrosios pajamų statistikos kažkokių konkrečių išvadų daryti nedrįsčiau. Tam peikėtų panagrinėti bendrovių ataskaitas. Bet tikrai neneigiu fakto, kad dalis verslo pasitraukė į tą vadinamąją pilkąją zoną. Esu taip pat įsitikinusi, kad pajamų mažėjimą biudžete lėmė ne tai, kad verslas pasitraukė į šešėlį, o tai, kad ekonomika patyrė milžinišką nuosmukį.

Labiausiai smuko tos verslo sritys, kurios 2008 m. ir buvo pagrindinės biudžeto maitintojos – nekilnojamojo turto, finansinio tarpininkavimo prekybos ir pramonės sektoriai. Taip pat ir kelininkai bei statybininkai turėjo milžiniškus pelnus. Dabar to nebėra, tad ir mokesčių jie sumoka kur kas mažiau (nei 2008 ar 2007 m. – red. past.).