Lietuvos darbo biržų atstovų teigimu, galimybės šią vasaros moksleiviams rasti darbo yra gerokai sumažėjusios.

„Kai nebuvo tokios bedarbystės, prieš 3-4 metus, mes sudarydavome neblogas sąlygas vasaros metu įsidarbinti moksleiviams. Bet šiuo metu reikia spręsti dilemą, ar padėti bedarbiams tėvams, ar įdarbinti vaikus, o tėvus palikti be darbo“, – sako Alytaus darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis.

Išimtys – prasčiau gyvenantiems

Šiemet įdarbinant vasaros sezonui pirmenybę suaugusiesiems teikiantys lrt.lt kalbintų darbo biržų atstovai pažymėjo darantys išimtis, jeigu moksleiviai gyvena nepilnose, asocialiose arba labai sunkiai besiverčiančiose šeimose.

„Aišku, reikia ir tiems, ir tiems padėti, bet galimybės įsidarbinti moksleiviams yra žymiai sumažėjusios. Tai yra ilgalaikės bedarbystės problema – yra apie trečdalis bedarbių, kurie yra jau ilgą laiką be darbo, todėl, be abejo, jiems, pirmiausia bandoma padėti.

Iš kitos pusės yra tokių šeimų, kuriose, pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikus augina vienišos mamos arba iš viso visos šeimos nariai be darbo – tai pagal galimybes tokiems žmonėms stengiamės padėti. Ne visiems – tiktai labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims“, – pasakojo Alytaus darbo biržos direktorius R. Mačiulis

Alytiškiui antrino ir Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Sabina Katinienė.

„Vis dėlto prioritetas yra suaugusieji ir moksleiviai iš šeimų, kuriose sudėtinga socialinė padėtis, tarkime, būna, kad ir abu tėvai bedarbiai“, – teigė pašnekovė.

Moksleiviai  nori dirbti

Kauno darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vedėja Lorita Baltrušaitienė sako, jog vaikai tikrai nori dirbti, bet pasiūlymų vasarai įdarbinti moksleivius skaičius ribotas.

Lrt.lt kalbintų Lietuvos darbo biržų atstovai pažymi, kad vieni darbdaviai noriai duoda darbo moksleiviams, tačiau kiti mieliau renkasi vyresnius ir labiau įgudusius žmones. 

„Į mus kreipiasi ūkininkai. Jie netgi labai noriai priima moksleivius, pavyzdžiui, ravėti laukuose braškių“, – sakė L. Baltrušaitienė.

Klaipėdos darbo biržos direktorius Andrius Adomaitis pastebi, kad Jaunimo darbo centre darbo pasiūlymų moksleiviams dvigubai mažiau negu anksčiau.

„Pasiūlymus jauniems, 16-18 metų žmonėms galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Daugelis darbdavių nori, kad pas juos ateitų dirbti žmogus, sulaukęs bent jau 18 metų. Darbdaviai sako: „Ką aš čia dabar rizikuosiu, o jeigu dar kažkas atsitiks, dar apmokyti reikės – jau geriau vyresnis ir nors šiek tiek įgudęs“, – pasakojo pašnekovas.

Tuo metu Šiaulių darbo biržos direktorė Genovaitė Kuprevičienė pastebi, kad darbdaviai moksleivius įdarbina noriai.

„Manau, jiems samdyti moksleivius pigiau atsieina – jiems moka tik minimumą, o suaugęs žmogus nelabai eis ravėti už minimumą. Pagaliau, juk paravi 3–5 dienas, ir darbo jau nebėra“, – svarstė Šiaulių darbo biržos direktorė.

G. Kuprevičienės teigimu, didžiausia dalis norinčių įsidarbinti moksleivių yra 15-17 metų.

Užims svetur išvykusių studentų vietas

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška mano, kad moksleiviai šią vasarą be darbo neliks, nes nemažai darbo vietų atsilaisvins į užsienį išvykus Lietuvos studentams, tačiau pažymi, kad jų atlygis šiemet bus mažesnis.

„Galimybė kur nors įsidarbinti vasaros sezonui išliko, bet geriau apmokamų darbų šiandien žymiai mažiau.

Paslaugų verslai, kurie susiję su sezoniniais darbais – kavinės, restoranai, lauko kavinės – jos visą laiką turi poreikį darbuotojams, o kadangi šiuo metu nemažai studentų migruoja vasarai dirbti į užsienį, tai, iš principo, išlieka nemažai laisvų pozicijų vasarą moksleiviams dirbti čia, Lietuvoje“, – kalbėjo pašnekovas.

Tuo metu Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas Rimvydas Jasinavičius pažymėjo, kad gauti įprastą sezoninį darbą šiemet moksleiviams neturėtų būti problema, tačiau norintys padirbėti pramoninėje sferoje – vargiai gaus darbą.

„Tie, kurie specializuojasi į sezoninius vasaros darbus – suras darbų ne mažiau nei pernai ir užpernai, o tie, kurie nori į kitus darbus – jiems gauti darbą bus sunku, nes darbų apimtys sumažėjusios“, – teigė pašnekovas.

Ragina nuimti atsakomybę už nepilnamečius

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius pažymi, kad įsidarbinti vasaros sezonui šiemet mokiniams „mažesnės perspektyvos nei praeitais, ar užpraeitais metais“.

Pašnekovo nuomone, situacija galėtų pagerėti, jeigu nuo darbdavių pečių būtų nuimta atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį.

„Reiktų įteisinti atsakomybės ribą tarp to paties moksleivio, mokymo įstaigos, tėvų ir darbovietės.   

Dabar darbdavys labiausiai bijo nelaimingo atsitikimo su nepilnamečiu (nutikus incidentui darbdaviui tektų prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko nepilnamečiui – lrt.lt). Darbdaviui negali būti taikoma atsakomybė už jam dirbantį nepilnametį“, – mano J. Guzavičius.