Iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrą ketinančios gaminti įmonės gali tikėtis beveik šeštadaliu didesnių subsidijų. Prisidėdamas prie ES siekio iki 2020 m. išgauti 20 proc. visos energijos iš atsinaujinančių išteklių, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas padidino maksimalią paramos tokiems projektams sumą nuo 600 iki 690 tūkst. litų.

Didžiąją dalį „švarios" energijos Lietuva išgauna iš medienos (biomasės) - bendra mediena kūrenamų jėgainių galia sudaro apie 251 MW, t.y., maždaug 5 proc. visos per metus pagaminamos elektros.

Vėjas kasmet „pagamina" apie 50 MW elektros energijos. Dar apie 70 MW yra gaunama iš šiaudų, durpių, biodujų kūrenimo, saulės, geoterminės ir hidroenergijos. Kad šalis atitiktų ES direktyvas, iki 2017 m. iš medienos ir vėjo gaunamos energijos kiekį reikėtų padidinti atitinkamai 9 ir 54 kartus.

Per metus Lietuvos elektrinės pagamina apie 5000 MW elektros energijos, kurios tik 7 proc. yra „švari". Ši dalis yra kelis kartus didesnė kaimyninėje Latvijoje, kuri, neturėdama galingų termofikacinių ir atominių elektrinių, iš gamtos jėgų pasiima apie trečdalį šaliai reikalingos energijos. Lietuva yra išsikėlusi nacionalinį uždavinį iki 2010 m. padidinti elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių dalį iki 12 proc.