Vargu ar šiandien mūsų kraštuose rastume žmogaus rankos dar nepaliestą mišką. Dėl to, kad miškuose būtini kai kurie didesni ar mažesni darbai, nekyla abejonių, tačiau tai, kas laikoma savotiška relikvija, būtina saugoti ir tausoti. Taip mano Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis.

S. Kinderis nedrįsta spėlioti, kaip po kelerių metų atrodys Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis. Pernai prieš miškininkų valią ir be leidimo šilelyje buvo įkurtas „Dainuvos nuotykių slėnis“, paprastai vadinamas „tarzanke“, o šį rudenį paskelbtas architektūrinės idėjos konkursas pėsčiųjų takui ties pušų viršūnėmis.

Pasak urėdo, lipynės įrengtos beveik dviejų hektarų plote, čia  poilsiautojai gali lyg kokie tarzanai laipioti tarp medžių. Anot Sigito Kinderio, pernai darbus pradėję verslininkai net nesiteikė apie tai pranešti pagrindiniam šilelio valdytojui, t.y. miškų urėdijai. Kadangi jie dirbo be visų reikiamų dokumentų, miškų urėdija darbus sustabdė, kol minėtąjį „kūrinį“ sumąsčiusi UAB „Deivana“ viską padarė ir suderino pagal visus reikalavimus. Šiuo metu „tarzanka“ veikia legaliai.

Nors Anykščių šilelis yra rekreacinės paskirties ir tokia veikla leidžiama, urėdas sako, kad daugelio anykštėnų, išeivių ir net kai kurių Seimo narių manymu visi šie dalykai tokioje unikalioje vietoje yra netinkami. Šilelio medžių amžius jau viršija pusantro šimto metų, o tokio amžiaus medynas labai jautrus antropogeniniam poveikiui. Pasak miškininko, tikėtina, kad gali pradėti intensyviau džiūti medžiai ir miškui gali būti padaryta nepataisoma žala. Šiais metais rengiamasi tartis su Aleksandro Stulginskio universiteto miškų fakulteto mokslininkais ir nuolat šią vietą stebėti.

Tačiau tai – ne vienintelė anykštėnus jaudinanti problema, susijusi su Anykščių šilelio ateitimi. Netrukus paaiškės geriausias architektūrinės idėjos autorius ir prasidės „Miško lajų tako“ virš šilelio projektavimo ir įrenginėjimo darbai. Takas 7 – 25 metrų aukštyje turėtų vingiuoti nuo Puntuko akmens, jis tęsis 300 –500 metrų. Miškų urėdo teigimu, šio sumanymo iniciatorė –  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekianti gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų.

Anykščių miškų urėdas piktinasi, kad viskas „kraunama“ į Anykščių šilelį. „Sutinku, kad reikia įvairių atrakcijų turistams pritraukti. Reikia ir „iš viršaus“ pasižvalgyti po unikalias šio krašto apylinkes, tačiau kodėl vėl čia? – klausia Sigitas Kinderis. – Juk toje vietoje nelabai ką žiūrovai pamatys, gal net ir to Puntuko nesimatys, juk yra kitų vietų, kur tokį taką įrengus iš tiesų puikus vaizdas atsivertų. Nereikia kraštovaizdžio draustinyje darkyti kraštovaizdį“.

Šiuo sumanymu pasipiktinę anykštėnai kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą prašydami neleisti natūralaus miško griovimo. Tam prieštarauja ir daugelis anykštėnų išeivių, kai kurie mokslininkai ir Seimo nariai. „Ne viską galima versti apžvalgos salelėmis ar takais, ypač atsargiai reikėtų elgtis su tokiomis unikaliomis vietomis, kuriose tebetvyro rašytojų dvasia. Tik rūpestingai saugodami turimas vertybes, negoždami jų svetimybėmis, unikalią Gamtą paliksime ateinančioms kartoms. Juk ne mes kūrėme visa tai, kad galėtume griauti ir niokoti“, – sako Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis.