- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Populiariųjų prekės ženklų etiketėse dažnai nurodomos sintetinės medžiagos – nailonas, poliesteris, akrilas ar natūrali, tačiau pesticidais nuo kenkėjų purškiama medvilnė. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė Eglė Kumpikaitė įsitikinusi: natūralumo paieškos verčia atsisukti į senuosius tekstilės gamybos būdus.
Tvarios mados judėjimas užsienyje populiarus jau kelis dešimtmečius, tačiau į Lietuvos drabužių rinką ekologiškumo poreikis, regis, ateina palengva. KTU Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) mokslininkės teigimu, vartotojai skatina tekstilės kūrėjus būti socialiai atsakingus ir tikisi aplinkai saugių aprangos detalių, todėl tik laiko klausimas, kada gatvėje sutikto praeivio drabužis iš neįprasto pluošto taps kasdienybe.
Kaip gimsta drabužis?
Drabužio kelias nuo idėjos iki parduotuvės lentynos yra ilgas. Anot mokslininkės, pirmiausia svarbu nuspręsti, kokia bus audinio paskirtis, – šildyti žiemą ar vėsinti vasarą, tuomet apgalvoti jo išvaizdą, švelnumą ir kitus reikalavimus.
Eglė Kumpikaitė / E. Kumpikaitės asmeninio archyvo nuotr.
„Kai žinome audinio paskirtį ir reikalavimus jam, galime galvoti, kokią žaliavą parinkti ir kur jį gaminsime. Jei audinys turi būti šiltas, jam puikiai tiks vilna, o jei ieškome atitikmens iš sintetinių pluoštų – akrilas. Jei planuojame gaminti lengvą vasarinį drabužį, tinka medvilnė, šilkas. Pagal paskirtį turime parinkti, kur jį gaminsime: kokioje įmonėje ir kokiomis staklėmis. Juk ne visus audinius galima austi tomis pačiomis staklėmis, jos būna specializuotos“, – paaiškina KTU MIDF docentė.
Tam tikri struktūros parametrai – siūlo storis, ilgis, tankis, sukrumas, pynimas – gali reikšti skirtingą pojūtį liečiant, todėl, gimus drabužio idėjai, svarbu kreiptis į šiuos aspektus išmanančius profesionalus.
„Kiekvienas siūlas yra sudarytas iš trumpų plaukelių, susuktų į verpalą, arba gijų. Siekiant išgauti vientisą siūlą, tuos plaukelius arba gijas reikia tarpusavyje susukti, o sūkių skaičius viename audinio metre yra vadinamas siūlo sukrumu. Nuo jo iš dalies priklauso ir audinio išvaizda, mat didesnio sukrumo siūlai audiniui suteikia grūdėtą, grublėtą lietimo pojūtį. Sukrumui esant mažam, audinio paviršius yra glotnus, švelnus“, – sako E.Kumpikaitė.
Pasak mokslininkės, parengus staklių užtaisymo brėžinį, parinkus audinio apdailą, paskutinis žingsnis – pasiūlyti produktą klientui.
Apranga išduodavo statusą
Nors šiais laikais visus reikalingus audinius galime rasti prekybos centruose, senovėje žmonės drabužius ar namų tekstilę stengėsi pasigaminti patys dėl aukštos pirktinių audinių kainos. Iš prekeivių įsigyti audiniai buvo naudojami liemenėms, galvos papuošalams – šie pasižymėjo puošnumu.
„Didžiausia prabanga XIX a. pasižymėjo galvos apdangalai, iš kurių buvo galima spręsti apie moters šeiminį statusą. Ištekėjusios moterys plaukus turėjo dengti skarelėmis, kepurėlėmis, nuometais, o netekėjusios galėjo vaikščioti vienplaukės ar nešioti atvirus galvos papuošalus – karūnėles, galionus. Įdomu tai, kad Lietuvoje nuometai dėvėti ypač ilgai – tam tikrose Aukštaitijos vietose net iki XX a. vidurio“, – teigia E.Kumpikaitė.
Mokslininkė pasakoja, kad turtingesnės moterys dėvėdavo ir daugiau sijono sluoksnių – turtingiausios net po penkis šešis. Šeimos ekonominį statusą išduodavo ir povo plunksnos ant vyrų skrybėlių, nešiojamų marškinių skaičius ar juostų dekoratyvumas.
Etnografinė tekstilė byloja, kad anksčiau dažniausiai Lietuvoje gaminti pluoštai buvo linas ir vilna, bet XIX a. liną palengva ėmė keisti medvilnė. Tačiau buityje vis dar karaliavo linas, rankšluosčių, lovatiesių gamyboje derinamas su medvilne ar vilna.
Linas Lietuvoje buvo paplitęs nuo senų laikų dėl labiausiai jo augimui tinkamos klimato zonos.
„Linas Lietuvoje buvo paplitęs nuo senų laikų dėl labiausiai jo augimui tinkamos klimato zonos. Pavyzdžiui, medvilnės Lietuvos klimato sąlygomis mes neužaugintume, o linui mūsų šalis idealiai tiko. Nors XX a. pradžioje linininkystę imta užmiršti ir dabar tik pavieniai ūkiai augina linus, šis pluoštas išliko tarp mūsų mėgstamiausių, šiuo metu visame pasaulyje jaučiamas jo atgimimas. Liną mėgstame dėl gerų šilumos, antialerginių savybių, palankumo mūsų sveikatai ir patogumo dėvėti“, – sako E.Kumpikaitė.
Audinių tendencija – ekologija
Audimas, nors reikalauja įgūdžių ir plataus žinių bagažo, grįžta į madą: identiteto išsaugojimo svarbą atspindi augantis audėjų, norinčių grįžti prie senųjų technikų, skaičius. Tačiau net ir paprasto vartotojo šiuolaikiniai gamybos įpročiai nebetenkina – pasak E.Kumpikaitės, dažnas ieško natūralesnių, aplinkai saugių alternatyvų, vietoj iš naftos produktų pagamintos tekstilės.
„Šiais laikais tekstilės pluoštų galima pagaminti iš įvairių ir labai skirtingų medžiagų: iš cukrašvendrių, kokosų plaušo, pušų medienos, moliuskų, sojų pupelių. Pastaruoju metu grįžtama prie natūralių, ekologiškų pluoštų, kurie lengvai suirtų, nekenktų aplinkai, todėl audiniai iš šių žaliavų yra labai aktualūs. Pavyzdžiui, dilgėlių ir kanapių pluoštai buvo naudojami ir anksčiau, tačiau kurį laiką užmiršti“, – sako kūrėja, su seserimi Asta šiemet Niujorke pristačiusi vilnonių audinių parodą.
Sintetiniai pluoštai, nors dažnai vertinami neigiamai dėl mažesnio laidumo orui ir drėgmei, alergijų galimybės, pranoksta natūralius audinius, mat, nesiglamžo ir yra lengvai prižiūrimi. Nors šiuolaikinėms, gan netvarkingo įvaizdžio kūrimo madoms audinio glamžumas gali pasitarnauti, lygių ir lengvai prižiūrimų audinių šalininkams KTU mokslininkė turi gerų naujienų – natūralaus pluošto išvaizdą galima pakeisti taikant specialius apdailos metodus.
„Dar XIX a. atsirado mechaninis minkštinimas, kuris yra ir ekologiškas, mat, minkštinant audinį galima nenaudoti chemiškai agresyvių medžiagų. Tuomet jis veikiamas mechaniškai – daužomas, trinamas – ir įgauna minkštumą, o XX a. atsiradęs kalandravimas, kurio metu audinys praleidžiamas pro įkaitintus besisukančius velenus, suteikia tekstilei vaškinį, blizgų paviršių. Tačiau šios technologijos nėra tekstilės tobulėjimo pabaiga – ateityje žmonija ir toliau ieškos ekologiškų, natūralių pluoštų ir visuomenės poreikius atliepiančių jų savybių“, – numato E.Kumpikaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atpigusios dujos aplenkia vartotojus?28
Šiuo metu biržoje dujų kaina žymiai nukritusi, tačiau Lietuvos vartotojų sąskaitose ji vis dar aukšta. Gyventojai piktinasi, kad pigios dujos jų nepasiekia ir ragina bendrovę „Ignitis“ mažintis pelnus ir kompensuoti už priim...
-
Parkūro entuziastas: jeigu nori sportuoti ilgai, nesielgi pramuštgalviškai
Neseniai į Kauną atsikraustęs šiaulietis Augustas Laurinavičius turi tikslą – supažindinti kauniečius su parkūru. Atletas tikina, kad šis sportas ne toks pavojingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir neabejoja, kad...
-
Vytauto prospekte – kliūtys pėstiesiems: gali tekti kaulelius rankioti, nosį tiesinti8
Vytauto prospekte pėstieji turi neprarasti budrumo ir nuolat žiūrėti po kojomis, nes pasivaikščiojimas gali baigtis rimta trauma. Praeiviai piktinasi, kad pašalinus reklaminius stendus ant šaligatvio paliktos kliūtys. ...
-
Miestiečių nuotaiką kėlė tarpukario dainos ir šokantis Laisvės alėjos fontanas
Kauniečių nuotaiką pakėlė šokantis Laisvės alėjos fontanas. Kol kas jis skamba ir į viršų vandens sroves šokdina kas valandą, tačiau vėstant orams lieka vis mažiau laiko juo pasigrožėti. ...
-
Kauno mokyklose – jokių streiko ženklų, bet sumaišties šiek tiek yra21
Penktadienį Lietuvoje vykstant pedagogų streikui į jį įsitraukė vos daugiau nei dešimt Kauno mokytojų. ...
-
Ieškomi kandidatai į seniūnaičių pareigas9
Praėjusią savaitę vyko Kauno seniūnaičių rinkimų pirmas turtas. Tačiau dalis seniūnaitijų nesulaukė kandidatų, todėl ne visi kauniečiai galėjo rinkti savo atstovą į seniūniją. Dabar skelbiama, kad pakartotinai ieškoma kandidatų. ...
-
Gyvulininkystės parodoje – tūkstančiai gyvųjų eksponatų: lankymas nemokamas9
VDU Žemės ūkio akademijoje prasidėjo specializuota gyvulininkystės paroda. Joje – tūkstančiai naminių gyvūnų: nuo smulkių paukščių – iki stambių veislinių galvijų. Tris dienas parodą galima lankyti nemokamai. ...
-
Spalis Kaune – ypatingas senjorams: kvies atitrūkti nuo rutinos ir skirti daugiau laiko sau13
Besibaigiant rugsėjui, Kaunas tradiciškai pasitinka senjorams dedikuotą mėnesį. Visą spalį garbaus amžiaus kauniečiai raginami dalyvauti jiems skirtuose nemokamuose renginiuose – nuo šventinio koncerto Rotušės aikšt...
-
Gyventojų galvos skausmas – didieji renginiai stadione: problema užprogramuota dešimtmečiams56
Dariaus ir Girėno stadione vykstantys masiniai renginiai tampa Žaliakalnio gyventojų galvos skausmu, mat dažnas į renginį atvyksta nuosavu automobiliu ir jį palieka bet kur. Vietiniai skundžiasi, kad parkavimo problema niekaip nesprendžiama. ...
-
Šokiruoja kaina už mokinio pratybas: tėvams tenka išleisti trečdalį atlyginimo?41
Nemokamas mokslas atsieina nepigiai. Tėvai vien už vaikų pratybas išleidžia dešimtis eurų. Mokytojai tikina, kad tokia pagalbinė priemonė labai reikalinga. Ministerija atkerta, kad ji – neprivaloma. ...