S. Juočepytė: tarp lietuvių moterų jaučiuosi kaip mados renginyje

Dešimt metų Paryžiuje gyvenusi, su garsiais mados ženklais "Michael Kors", "Kenzo" dirbusi Sandra Juočepytė jau beveik metai – Lietuvoje. "Atradau gimtinę iš naujo, tai puikių galimybių šalis", – tikina įvaizdžio stilistė, drabužių dizainerė, spėjusi čia sukurti elegantiškos darbo aprangos liniją "Sandée" ir bebaigianti kurti naują laisvalaikio drabužių kolekciją.

Neįkainojama patirtis

Gera girdėti Sandrą sakant, kad yra tikra kaunietė, nes pasaulis jai atsivėrė nuo šešiolikos. Jei atrastų laiko prisėsti prie nutrinamojo pasaulio žemėlapio ir moneta nutrintų aplankytas šalis, auksinio sluoksnio liktų mažai...

Tačiau visų pirma – apie pradžią, apie kurią svajoja daugelis merginų. Dar besimokydama "Saulės" gimnazijoje Sandra krito į akį modelių ir šokėjų agentūros "Pure Star" atrankos specialistams. Aštuonerius metus baleto meistrystę choreografijos mokykloje krimtusiai lietuvei tapo nesunkiai pasiekiama tarptautinė karjera. Koncertai, renginiai, fotosesijos, turai po Europą – visa tai disciplinuotai, aukštus reikalavimus sau keliančiai, rafinuotai Sandrai greitai tapo kasdienybe.

Angliškai aš labai gerai kalbėjau, o štai prancūziškai – nė kiek. Pasiryžau išmokti, aštuonis mėnesius lankiau kursus.

"Dirbau ne tik Paryžiuje. Vasaromis agentūra rengė turus į Prancūzijos pietus, į įvairias Europos šalis", – prisimena intensyvius pirmuosius metus, kai Lietuvoje ji likdavo vis rečiau.

Po trejų metų, būdama devyniolikos, persikėlė į Paryžių. "Šis miestas nepalieka abejingų, ne išimtis – ir aš. Apsisprendžiau jame gyventi nuolat, nemenkai prie to sprendimo prisidėjo ir tai, kad tuo metu mano gyvenime atsirado prancūzas draugas", – atvirauja mergina.

Patikėjo stilistės darbą

Naujajai paryžietei šypsojosi fortūna. 2011-aisiais buvo rengiamasi atidaryti "Michael Kors" reprezentacinę parduotuvę ("flagship store") Prancūzijoje. Drabužiai, batai, rankinės, laikrodžiai, kvepalai, kosmetika amerikiečių mados giganto akiratyje yra visos moters reikmės. Taigi ir mados sostinėje Paryžiuje ambicijos buvo didelės – tai turėjo būti didžiausias šio mados ženklo prekybos centras.

"Jie labai atidžiai rinkosi pardavėjas. Reikėjo ne tik reprezentatyvios išvaizdos, bet ir puikių anglų bei prancūzų kalbos žinių. Angliškai aš labai gerai kalbėjau, o štai prancūziškai – nė kiek. Pasiryžau išmokti, aštuonis mėnesius lankiau kursus", – pasakoja apie sėkmingai įveiktą barjerą.

Pradėjusi nuo pardavimų "Michael Kors" centre, Sandra greitai pakilo karjeros laiptais. Po pusantrų metų tapo asmenine stiliaus kūrėja. "Su savo klientu ar kliente turėdavau susitikti mūsų show room parduotuvėje ir sukurti įvaizdį: parinkti ne tik drabužius, bet ir aksesuarus, avalynę iš naujausių "Michael Kors" kolekcijų", – dalijasi darbo ypatumais Sandra.

Papirko nuoširdumu

Lietuvė, kūrusi įvaizdį daugeliui kino, muzikos ir pramogų pasaulio žvaigždžių, ne tik pelnė klientų pasitikėjimą, bet ir pati įgijo patirties, įgūdžių.

"Mada man visada buvo prie širdies, – paklausta, kaip pavyko sukurti tokią sėkmės istoriją, atsako Sandra. – Tačiau mados pasaulis yra nuolat besikeičiantis – tai, kas stilinga ir madinga šiandien, gali būti nebemadinga rytoj. Tad svarbiausia ne aklai sekti naujausiomis tendencijomis, o išryškinti žmogaus individualumą."

Kartą sėdžiu viename iš tų prabangių viešbučių ir galvoju: ką aš čia darau? Juk aš myliu savo darbą, negaliu taip visko palikti.

Pašnekovė neslepia – kartais tiesiog atkalbėdavo savo klientus pirkti jiems netinkančius drabužius, tačiau toks atvirumas ir nuoširdumas tik dar labiau kėlė jos profesinį prestižą.

"Mano darbas buvo parduoti, bet aš visada sakydavau tiesą, – patikina ir atskleidžia dar vieną sėkmės veiksnį. – Labai svarbus nuoširdus bendravimas su klientais. Juk daugelis tų moterų, kurios perka prabangius drabužius, yra vienišos. Turtingieji vyrai paprastai užsiėmę, neskiria joms pakankamai dėmesio. Joms reikia ne tiek tų naujų drabužių, kiek pasikalbėti ir būti išgirstoms."

Su daugeliu klienčių užsimezgė šilti santykiai, jos paskambindavo savo įvaizdžio stilistei Sandrai pasidžiaugti išgirstais komplimentais.

Norėjosi didesnių iššūkių

Draugiškumo ir nuoširdaus santykio su klientu, pasak Sandros, labai trūksta Lietuvoje prekybos sferoje dirbantiems žmonėms.

"Įeini ir parduotuvę ir jautiesi taip, tarsi būtum kažkuo prasikaltęs. Kartais net nepasisveikina, o juk pasakyti "laba diena" yra pirmiausia pardavėjo pareiga. Tokiais atvejais aš prieinu ir pirma pasisveikinu", – pasakoja, kaip auklėjanti lietuvius.

"Darbas "Michael Kors" man buvo labai gera mokykla. Mūsų bosas mus labai griežtai prižiūrėjo, rengė ir rytinius susitikimus, prieš darbą, ir vakarinius, jau uždarius parduotuvę. Mes privalėjome nuolat tvarkingai atrodyti, būti su tvarkinga šukuosena, santūriu makiažu. Visos vilkėjome drabužius iš naujausių kolekcijų, tai daugelį klienčių paskatindavo pirkti. Patinka ir prašo tokių pat", – prisimena ankstesnio darbo ypatumus.

Tačiau su "Michael Kors" Sandra atsisveikino, norėjosi didesnių iššūkių.

"Man pasiūlė darbą "Kenzo". Buvo rengiamos mados savaitės, į kurias klientai – ne asmenys, o prekybos tinklų atstovai – atvykdavo išsirinkti kolekcijos, kurią galėtų mažiausiai 70 proc. parduoti savo šalyje. Mano mano darbas buvo tas kolekcijas parengti, parinkti prekes pagal biudžetą, tos šalies specifiką. Dirbau su lenkais, rusais, arabų šalių atstovais", – atskleidžia naujojo darbo specifiką.

Ir čia padėjo profesionalumas, patikimumas, nuoširdumas. "Kartą mano klientės lenkės, teturėdamos 10 tūkst. eurų biudžetą, nupirko kolekciją už 60 tūkst. Mano vadovai negalėjo atsistebėti, kaip taip pavyko, o aš manau, kad viską lėmė tai, kad mes tiesiog atvirai ir šiltai bendravome", – mano Sandra.

Po dvejų metų darbo su "Kenzo" prekės ženklu lietuvė ėmė rengti ir kitų prekės ženklų kolekcijų pristatymus. Ir vis atidžiau įsiklausydavo į aplinkinių raginimus pačiai pabandyti kurti drabužius. Pradėjusi bendradarbiauti su "Xenia Biegler" aksesuarų dizainere, pristatė bendrą kolekciją.

Reikėjo namų

"Drąsos sukurti savąją drabužių liniją įkvėpė ir tai, kad dirbdama su kitų kūrėjų kolekcijomis buvau kūrybiška – jei reikdavo, pridėdavau ar pakeisdavau detales, kad labiau išryškinčiau dizainerio sukurto modelio grožį", – prisimena Sandra, savo pačios pirmajai kolekcijai pasirinkusi kurti kokteilines sukneles.

"Kai jau pristačiau kolekciją Paryžiuje, nutariau, kad laikas su ja pakeliauti po pasaulį, – prisimena nesunkiai apsisprendusi, nes draugas, profesionalus pokerio lošėjas, dažnai skraidydavo į turnyrus. – O aš susidėliojau taip, kad galėčiau pristatyti savo kolekciją."

Kelionės truko dvejus metus, per metus vidutiniškai – šešiolika šalių. "Monakas, Izraelis, Didžioji Britanija, Amerika, Jungtiniai Arabų Emyratai, – tik kelias išvardija lietuvė, sėkmingai debiutavusi kaip dizainerė. – Pirmi metai buvo labai geri, tačiau antraisiais ėmė jaustis nuovargis. Buvo labai sunku organizuoti darbus. Tarkim, užsakymas pateikiamas Amerikoje, o Lietuvoje, kur buvo siuvami mano kolekcijos modeliai, tuo metu naktis... Be to, man teko nuolat skraidyti į Lietuvą, kad parinkčiau audinius, prižiūrėčiau darbų kokybę."

Nuovargis ėmė kauptis grėsmingai. "Kartą sėdžiu viename iš tų prabangių viešbučių ir galvoju: ką aš čia darau? Juk aš myliu savo darbą, negaliu taip visko palikti. Nesijaučiau laiminga. Labai pasiilgau šeimos, draugų, pastovumo", – Sandra suprato turinti padaryti pertrauką.

Draugas liko Las Vegase, ji grįžo į Paryžių. Bet ir čia neatėjo trokštama ramybė. "Išskridau į Lietuvą pailsėti. Buvo rugpjūtis. Maniau, pailsėsiu kelis mėnesius, atsimiegosiu, ir viskas bus kaip buvę", – naiviai tikėjosi.

Išties atsimiegojo. "Miegojau du mėnesius, – juokiasi Sandra. – Tiek buvau pavargusi nuo to verdančio savo gyvenimo, renginių, susitikimų, bendravimo, skraidymo, gyvenimo viešbučiuose, tegul ir prabangiausiuose, bet svetimuose."

Sandrai reikėjo namų. Ir Lietuva, į kurią šįkart sugrįžo ne atlikti kokių nors skubių darbų ar greitosiomis su kuo nors pasimatyti, o visa širdimi, ją nustebino.

Anksčiau man atrodė, na, mažytė ta Lietuva, ką tu čia padarysi... Dabar matau čia tiek nišų, kur galima kalnus nuversti. Pasaulyje jau visko yra, o čia dar yra ką nauja pasiūlyti.

Naujų galimybių laikas

"Man labai patiko Lietuvoje, – tikina buvusi nustebinta. – Galbūt tokiam žvilgsniui pasitarnavo ir tai, kad rudenį man bus 30, jau norėtųsi turėti savus namus, šeimą."

Tačiau be veiklos nerimstanti Sandra labiausiai apstulbo įsitikinusi, kad Lietuva – puikių galimybių šalis. "Daug mano vaikystės, mokyklos laikų draugų ir pažįstamų sugrįžo į Lietuvą, kad čia įgyvendintų savo projektus ir idėjas. Anksčiau man atrodė, na, mažytė ta Lietuva, ką tu čia padarysi... Dabar matau čia tiek nišų, kur galima kalnus nuversti. Pasaulyje jau visko yra, o čia dar yra ką nauja pasiūlyti", – reziumuoja atradimus, paskatinusius ir pačią imtis projekto.

Niša, kurią atrado pasaulio mados pasaulyje ilgai besisukiojusi lietuvė, žinoma, susijusi su apranga. Patyrusios stilistės žvilgsnis šįsyk nukrypo į grožio srityje besidarbuojančias moteris.

"Mano geriausia draugė turi grožio saloną ir paprašė sukurti darbuotojoms aprangą. Taip gimė pirmieji penki modeliai ir mano prekės ženklas "Sandée". Nesitikėjau tokio populiarumo. Mane ragina siūti daugiau, nes Lietuvoje neįmanoma gauti stilingos darbo aprangos. Lyg ir yra pirkti, bet nėra kokybės, stiliaus", – dalijasi girdėtomis nuomonėmis.

"Sandée" kokybė ir stilius vertinami ir svetur – ši grožio specialistėms skirta apranga parduodama keliose užsienio valstybėse. "O siuvame Lietuvoje – čia geriausias kainos ir kokybės santykis", – tikina dizainerė.

Vaduotis iš stereotipų

Daugiausia pastangų pareikalavo medžiagos paieškos. "Juk reikėjo surasti tokį audinį, kuris būtų kokybiškas – tai kasdien vilkimas drabužis, atsparus – grožio specialistės dirba ir su dažais, pralaidus – visą dieną dirbant suprakaituojama, na, ir estetiškas, juk grožio specialistės išvaizda pirmiausia žinia klientėms", – vardija reikalavimus.

Juos atitiko aukščiausios kokybės medvilninis audinys su nailonu ir elastanu, pralaidus orui ir nevaržantis judesių. Na, o modelių populiarumas suprantamas: švarko tipo suknelė, diržu sujuosiamas švarkelis su aptemptomis kelnėmis, kimono tipo suknelė, pūstarankovė palaidinė su plačiomis kelnėmis, suknelė su didelėmis kišenėmis – puoštų net ir į gatvę išėjusią moterį.

Diskutuojame su Sandra, kodėl lietuviai darbo drabužius supranta taip stereotipiškai – svarbu, kad būtų praktiška, iš kur tai atėjo?

"Lietuva gavo sovietinį paveldą šia prasme. Uniforma suprantama kaip paprastas, patogus drabužis, niekaip nepabrėžiantis ir neišryškinantis moteriškumo. Tačiau jis labai svarbi, ypač grožio srityje dirbančioms moterims. Juk pirmo įspūdžio tu vėliau jau nepakeisi, o pagal jį klientės gali susidaryti įspūdį ir apie profesionalumą. Juk nevalyvai atrodanti grožio salono darbuotoja tikrai nesukels noro gražintis", – mano dizainerė, ketinanti kurti darbo drabužius ir medicinos darbuotojams.

Rudens intriga

Vis dėlto nevalų pas mus nelabai pamatysi. Ilgai mados meka vadinamame Paryžiuje gyvenusi Sandra pažeria komplimentų lietuvėms.

"Grožio srityje jos gerokai toliau pažengusios nei kitų šalių moterys. Net ir visų garbinamos prancūzės, palyginti su lietuvėmis, yra netvarkingesnės, mažiau prisižiūrinčios. Nesu mačiusi Lietuvoje merginos nesutvarkytais nagais. O kiek gražių, stilingų, madingų! Tarp jų jaučiuosi čia kaip mados renginyje, daugelis atrodo taip, tarsi podiumu eitų", – nepaliauja žavėtis gero stiliaus žinovė.

Ne mažiau Sandros vertinami ir lietuviai vyrai – jie ir verslūs, ir gerai išmanantys savo profesiją, ir ambicingi.

"Mes tiek ilgai buvome užgniaužę savo kūrybingumą, laisvą prigimtį, kad ištrūkę iš sovietų į viską puolėme su tokia jėga, su tokiu entuziazmu!" – vėl atranda priežastį istoriškai susiklosčiusioje praeityje.

Tačiau nebenaršome po trauminę praeitį, žvelgiame į ateitį. Ką dar išvysime su prekės ženklu "Sandée"? Ir ar šis pavadinimas turi kokią kitą reikšmę, išskyrus asociaciją su vardu?

"Prancūzų kalboje šis žodis reiškia nušlifuotą deimantą, tai gerai užbaigto darbo sinonimas, – paaiškina Laura ir atskleidžia dar vieną savo pusę. – Aš esu tokia perfekcionistė... Mano siuvėjos juokiasi, kad akių vietoje man lupos įstatytos – kiekvieną neteisingą siūlelę pamatau."

Sandra žino, ko reikia reikalauti. Prieš penkerius metus ji Lietuvoje nuotoliniu būdu baigė siuvimo mokslus. Praktiniai įgūdžiai ir talentas – toks sprogstamasis užtaisas! Ko toliau tikėtis?

"Šiuo metu intensyviai vyksta naujos laisvalaikio rūbų kolekcijos parengiamieji darbai. Ją kuriame drauge su dailininku Vidmantu Vaitkevičiumi. Daugiau nieko negaliu pasakyti, išskyrus tai, kad rudenį ją pristatysime Dubajuje. Bus labai įdomus renginys ir labai graži kolekcija", – intriguoja dizainerė.

Norisi tikėti, nes Sandros pagrindinis kūrybos principas labai artimas daugeliui moterų: svarbiau už madą yra elegancija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mazius

mazius portretas
puiku

as

as portretas
Gerb. redakcija,kuriam laikui galima nusipirkti vieta nuotraukai?

mociute

mociute portretas
tai Laura ar Sandra? Man patinka jaunimas,taip gerai prisimenantis tarybinius laikus ir tas uniformas :}
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių