Pereiti į pagrindinį turinį

Sutramdyti mados žvėrį, arba pokalbiai apie madą

Užuomina apie mados žvėriškumą pavadinime nėra tik pigus triukas skaitytojo dėmesiui patraukti. Šiandien bet kuriame informaciniame kanale galima rasti ne vieną mados industrijos žiaurumo (kalbine prasme būtent žiaurumas yra dažniausiai suvokiamas kaip žodžio „žvėriškumas“ sinonimas) paviešinimą ar aptarimą: nuo siaubingų drabužių siuvėjų darbo sąlygų trečiojo pasaulio šalyse iki mados industrijos taršos rodiklių, kuriuos lenkia tik iškastinio kuro pramonė ir žemės ūkis. Įveikti šias problemas įmanoma tik didžiulėmis valios pastangomis, kurių šiuolaikinėje visuomenėje nematyti.

Būtent šis valios trūkumas yra žymiai svarbesnė nei industrijos nusikaltimai mados žvėriškumo apraiška, kurios priežastys gerokai giliau nei besaikis kapitalistinio pasaulio pelno troškimas. Šias gelmes ir bandysime patyrinėti tekstų serijoje, kurioje, pasitelkus kritinį mąstymą ir konceptualią prieigą, bus siekiama provokuoti nelabai malonius, tačiau būtinus pokalbius apie nuodingai patrauklią žmogiškosios veiklos sritį – madą.

Kaip suprasti madą

Diskusija apie bet kokį reiškinį turėtų prasidėti nuo susitarimo, kaip būtent jį suprantame. Žodyno apibrėžimas yra dažniausiai pasitelkiamas kaip pirmoji pagalbinė priemonė, padedanti suvokti terminus. Taigi, remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, mada yra „buities reikmenų, ypač aprangos, šukuosenos formų vyravimas tam tikru laiku“. Vikipedija paslaugiai išplečia sąvoką, paaiškindama, kad mada – „tai tam tikru laiku visuomenėje vyraujantis stilius (drabužių, papuošalų, kitų aksesuarų, architektūros, maisto, literatūros kūrinių ir kt.), periodiškai pasikartojantis su tam tikrais pasikeitimais ir patobulinimais. Siauresne prasme – aprangos stiliaus kaita, savo ištakomis siekianti XVII a. Prancūzijos karaliaus dvarą, kurio rengimosi būdas buvo pavyzdžiu kitoms Europos šalims“. Taigi, tradiciškai mados sąvoka, visų pirma, siejama su apranga. Tačiau XXI a. visuomenėje – ypač dėl visa apimančios anglų kalbos ir anglosaksiškos civilizacijos įtakos – mados termino apibrėžimas taikomas gerokai plačiau. Viskas yra „mada“ (fashion): ir aprangos tendencijos ar jų pokyčiai, ir istorinio kostiumo transformacijos, ir industrijos problematika, ir profesijų priskyrimas (kaip manote, ar „Hermès“ rankinių sagteles gaminančios įmonės darbuotojai laiko save mados pasaulio dalimi? O sportinių maudymosi kostiumėlių ar plastikinių gertuvių gamintojai?). Mada šiandien yra tapusi drakonu, ryjančiu mūsų laiką, pinigus, o kartais – ir savivertę, žvėrimi, kurio sutramdyti, atrodo, neįmanoma (štai, pavyzdžiui, pabandykite suvokti instagraminių drabužių idėją – taip vadinami specialiai instagramo nuotraukoms daryti skirti apdarai. Iš tiesų juos galima ir dėvėti, tačiau pirminė jų paskirtis – gerai atrodyti instagramo vaizduose, todėl audinio ir pasiuvimo kokybė visiškai nesvarbi ir yra, švelniai tariant, tragiška).

E. Čičiurkaitės ir P. Peleckio / BNS nuotr.

Priekabesnis skaitytojas galėtų klausti, kuo čia dėta mada, juk visus anksčiau išvardytus blogus dalykus daro žmonės iš kūno ir kraujo, o ne abstraktus žodis žodyne. Šis klausimas laikytinas tiesiog genialiu, bet retoriniu – atskirti madą nuo jos vartotojų ir suprasti, paaiškinti tiek vieną, tiek kitus bandoma jau kelis šimtmečius, tačiau bent jau kol kas jokio labai aiškaus atsakymo rasti nepavyko. Atrodo, žmonija su mada žaidžia Sfinkso mįslės žaidimą, kuriame, pasakius tinkamą žodį, pavojus, įvardytas tuo žodžiu, išnyksta. Kitaip tariant, sutramdyti mados žvėrį bandoma siekiant ją – madą – suprasti.

Būtent taip – „Suprasti madą“ – vadinosi mados edukacijos projektas, kurio prieš kelerius metus ėmėsi trys mados ekspertai Lietuvoje: komunikacijos konsultantas Arnoldas Remeika, mados analitikė, žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir stilistė, kultūros istorikė Miglė Kazėnaitė. Projekto organizuotas paskaitų ciklas ir kiti renginiai subūrė nemažą mados entuziastų bendruomenę (ir leido tikrai nemažai sužinoti apie mados pasaulio užkulisius tokiems prašalaičiams kaip – nuoširdžiai jūsų – šio teksto autorė). Tikėtina, kad būtent šis projektas paskatino D. Bulbenkaitę plėtoti mados analizę kitais formatais – šiuo metu jos laida „Tendencingai“, transliuojama LRT Klasikos radijo kanalu, yra vienas iš (labai) nedaugelio nuolatinių mados vertinimų, pasižyminčių profesionalumu.

E. Čičiurkaitės ir P. Peleckio / BNS nuotr.

Lietuviško mados diskurso veikėjai

Ar projektas „Suprasti madą“ įvykdė savo misiją ir atskleidė savo dalyviams mados žvėries paslaptį, reikėtų paklausti jų pačių. Šalia šios edukacinės veiklos pokalbių mados tematika viešajame Lietuvos diskurse kaip ir netrūksta (čia tik priminsiu, kad tradiciškai diskursu laikoma tai, kas yra pasakyta ir / arba parašyta viena ar kita tema. Jei reikės solidaus šio termino apibrėžimo, remkitės bent jau tuo, kurį pateikia Visuotinė lietuvių enciklopedija – jis išsamus, mokslinis ir autoritetingas). Štai 2022 m. TV žaidime „Svajonių duetai“ viena iš svarbiausių jo vedėjų užduočių buvo pakomentuoti konkurso dalyvių drabužius (žaidimas transliuotas LRT kanalu). Taip pat LRT šių metų pavasarį sukūrė ir parodė dokumentinį laidų ciklą apie lietuviškos mados kūrėjus „Vizionieriai“ (jo herojais tapo dizaineriai Eglė Ona Žiemytė, Giedrius Paulauskas, Inga Skripka, Agnė Kuzmickaitė, Kristina Kruopienytė, Liepa Aliukaitė, Valdemara Jasiulaitytė, Vaida Voraitė, Ema Milašauskytė (Efukum), Urtė Kat (Katiliūtė). Žinių radijo eteryje mados ekspertė Marija Palaikytė net dvejus metus rengė laidą „Mados misija“. Mados tendencijas įvairiais kanalais komentuoja ne vienas rimtas profesionalas – jau minėtas A. Remeika, mados analitikė Justė Kubilinskaitė, mados žurnalistė Laura Latour (ir dar visai nemažai gabaus jaunimo). Sunkesnėmis mados temomis – mada ir psichologija, mada ir tapatybė – rašo įvaizdžio guru tituluojamas Eugenijus Skerstonas. Mados kritiko funkciją puikiai atlieka Rožinio Pudelio personažas, socialiniuose tinkluose taikliai pašiepdamas į viešumą išlendančias įžymių ir nelabai asmenybių aprangos klaidas. Aukštųjų mokyklų mados dizaino specialybės tampa vis atviresnės plačiajai publikai, profesūra ir studentai vis aktyviau dalyvauja viešuose renginiuose – štai šiemet pirmą kartą istorijoje Vilniaus dailės akademijos Mados dizaino katedros bakalaurų darbai buvo pristatyti viešame baigiamajame šou (žiūrovų skaičius vos nesusprogdino salės); dizaineris Seržas Gandžumianas su Indre Jakaityte rengia Tvarios mados savaitę (Sustainable Fashion Week), Kaune vyksta Kauno kolegijos Menų akademijos organizuojamas madų šou „Apkalbos“. Klaipėdoje liepos 26–28 d. vyko kasmetė Mados savaitė, kurios programa – įspūdinga edukaciniu aspektu ir aktuali mados industrijai ir jos kūrėjams naudingomis temomis. Taigi bandymų sutramdyti madą įžodinant jos procesus, atrodytų, netrūksta.

E. Čičiurkaitės ir P. Peleckio / BNS nuotr.

Kas diskutuoja apie madą?

Pabandykime paklausti paprasto piliečio, tarkime, vidutinio amžiaus vidutinio dydžio miesto ar miestelio gyventojo, ką jis mano apie madą apskritai ar mada svarbi jo gyvenime konkrečiai, kam ji reikalinga ir kaip ją suprasti – ar apskritai reikia apie ją kalbėti. Leidžiu sau neatsakingai pareikšti, kad dauguma komentarų nurodytais klausimais tikriausiai bus neigiami, o diskusijos apie madą reikalingumu bus nuoširdžiai suabejota: „Nesuprantu aš tų madų, į darbą einu su kostiumu / džinsais / darbine uniforma, savaitgalį rengiuosi treningus / džinsus ir maikes“ (atleiskite jiems, gerbiama kalbos redaktore, aš irgi nemėgstu šio žodžio). Moterų atveju situacija dar liūdnesnė – vidutinio amžiaus moterys Lietuvoje mėgsta rengtis saugiai, klasikiniais kostiumėliais, juoda, pilka – geriausios spalvos, su viskuo dera, ir, svarbiausia, yra elegantiškos (šis puikus ir labai nuvalkiotas žodis mano asmeniniame mados žodyne prilygsta maikei, teatleidžia man dar kartą gerbiama kalbos redaktorė).

Jei atidžiai skaitėte, čia turėtumėte pastebėti, kad grįžome prie pradžioje minėtos tradicinės mados sampratos – mada lygu apranga. Tai greičiausiai turėtų reikšti, kad diskusija apie madą plačiąja prasme (tiek diskusijos, tiek mados atžvilgiu) mūsų krašte vyksta vis dėlto gan siaurame specialistų rate ir pritraukia ne tokią jau ir didelę auditoriją. Kitaip tariant, tradicinė sąvoka „mada lygu apranga“ yra būdinga didžiajai lietuviškosios auditorijos daliai, o šios koncepcijos turinys – vis dar ganėtinai konservatyvus (jei nesutinkate, nuvykite į vieną iš daugelio mados mugių, vėl vykstančių po COVID-19 apribojimų panaikinimo, ir pabandykite suskaičiuoti prekės ženklus, siūlančius ką nors įdomesnio nei sportiniai kostiumai / treningai, marškinėliai (matote, gerbiama kalbos redaktore, aš žinau, koks žodis yra taisyklingas ☺) su atspaustu piešiniu ar maišo formos suknelės. Jei rasite daugiau nei penkis – PARAŠYKITE MAN!). Ką jau kalbėti apie kitų mados žvėries savybių aptarimus (čia neturiu omenyje anksčiau išvardytų mados lauko profesionalų samprotavimų, kurie visada yra aktualūs, net jei ne visada kritiški ar objektyvūs).

Grįžtant prie diskurso termino, reikia paminėti, kad būtent netradiciniai mados diskurso formatai – radijo, videolaidos, įvairių projektų komentarai – sudaro svarbiausią lietuviško mados analizės ir kritikos lauko dalį. Tekstų formatas – gerokai kuklesnis, tačiau, drįstu teigti, aktualus būtent vidurinės kartos atstovams (galbūt net tiems anksčiau minėtiems treningų, kostiumėlių ir elegantiškų suknelių dėvėtojams), todėl skirtas, visų pirma, jiems. Būsimo straipsnių ciklo užduotis – suteikti peno apmąstymams ir kritiškam mados vertinimui, skatinant gilesnį mados reiškinio supratimą.

E. Čičiurkaitės ir P. Peleckio / BNS nuotr.

Aktualios diskusijų temos

O ką čia suprasti, galite pasakyti jūs. Mados tendencijos keičiasi kasdien, be jokios akivaizdžios priežasties, nei jas supaisysi, nei paskui jas prilakstysi. Juolab gilios prasmės tai daryti visiškai nėra – mados lengvabūdiškumas ir paviršutiniškumas abejonių nekelia net didžiausiems jos entuziastams. Vis dėlto mada šiandien tampa vis svarbesne pokalbių tema,  ir tai nebūtinai turi būti pokalbiai apie aktualų sijono ilgį ar sezono spalvą. Profesorė Frances Corner, buvusi Londono mados koledžo vadovė (šiuo metu Londono universiteto Goldsmiths koledžo vicekanclerė) savo knygoje „Kodėl mada yra svarbi“ (Why Fashion Matters) pateikia 101 priežastį, kodėl turime kalbėti apie madą. Šias priežastis galima suskirstyti į keliolika grupių, kurių kiekviena gali išprovokuoti ne vieną puslapį argumentų ar net įkvėpti visą knygą: aukštoji mada (couture) ir komercinė mada; mados demokratiškumo priežastys ir padariniai; mados industrijos problemos; mada ir politika; mados edukacija; mados inovacijos ir t. t. Šios puikios temos ir taps planuojamo straipsnių ciklo turiniu. Kviečiu pradėti mados žvėries tramdymo treniruotes kartu!

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų