A. Wellersteinas yra mokslo istorikas ir branduolinių ginklų specialistas, Stevenso technologijos instituto profesorius. Neseniai jis kalbėjosi su „WIRED“ apie tai, kaip veikia branduolinio sprogimo metu susidaranti radiacija ir kokias pasekmes turėjo JAV smūgiai Hirošimai bei Nagasakiui Antrojo pasaulinio karo metu.

Atominis bombardavimas išlieka pirmuoju ir vieninteliu atveju istorijoje, kai branduoliniai ginklai buvo panaudoti prieš miestus. Sprogimai nusiaubė milžiniškas teritorijas, akimirksniu pražudydami dešimtis tūkstančių žmonių, o dar tūkstančiai mirė vėliau – nuo radiacinės ligos.

Aiškindamas, kas tiksliai nutinka atominės bombos sprogimo metu, A. Wellersteinas pateikė nuoseklų radiacijos ir smūginės bangos poveikio aprašymą.

„Pirmas dalykas, kurį pamatysite – jei apskritai pamatysite, – yra neįtikėtinas ryškumas. Kartu su juo atsiranda galingas radiacijos pliūpsnis. Jei esate pakankamai arti, akimirksniu gausite didelę radioaktyviųjų dalelių dozę – gama spindulių, beta dalelių ir radiacijos, prasiskverbiančios pro kitų žmonių kūnus. Hirošimos bombos atveju mirtina radiacijos dozė apėmė maždaug 1,2 kilometro spindulį. Jei atsiduriate toje zonoje, išgyvenimo tikimybė yra labai maža. Net jei esate toliau nuo epicentro, vis tiek galite gauti reikšmingą radiacijos dozę. Nors tai nėra didžiausia daugelio branduolinių ginklų grėsmė, ji vis tiek pavojinga.“

Pasak eksperto, po radiacijos poveikio žmogaus kūną paveikia ekstremalus karštis.

„Ugnies kamuolio paviršius akimirksniu įkaista labiau nei saulė. Jei esate tiesioginio matymo lauke, atrodo, lyg saulė staiga būtų visai šalia jūsų. Per arti, ir jūs galite tiesiogine prasme išgaruoti. Dauguma Hirošimos ir Nagasakio gyventojų neišgaravo, bet patyrė sunkius nudegimus.“

A. Wellersteinas taip pat pažymi, kad sprogimo atstumas lemia pastatų ir infrastruktūros sunaikinimo mastą.

„Per pirmąją sekundės dalį po sprogimo ugnies kamuolys perkaitina orą. Šis perkaitintas sluoksnis juda į išorę – tai yra smūginė banga. Ji rieda žeme, stumdama viską, su kuo susiduria. Kuo toliau ji juda, tuo silpnesnė tampa, bet net ir dideliu atstumu banga yra pakankamai stipri, kad sukeltų milžinišką sunaikinimą. Hirošimoje, maždaug 300 metrų atstumu, sprogimo slėgio pakako beveik bet kokiam pastatui nugriauti. Išlikę statiniai, tokie kaip garsusis Atominės bombos kupolas, buvo praktiškai išdoroti.“

Atominės bombos kupolas – vienintelis pastatas, likęs stovėti po branduolinio smūgio Hirošimai. Po karo jis buvo išsaugotas kaip taikos simbolis ir priminimas apie branduolinių ginklų grėsmę.