- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
-
Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius
Išmaišiusi kone pusę pasaulio biologė ir fotografė Akvilė Norkutė lankėsi Indijos subkontinento valstybėse, daugelyje Pietryčių Azijos valstybių, Vidurio Rytų, keliose Rytų Afrikos valstybėse, o Vakarų Afriką pervažiavo žemyn nuo Šiaurės iki Benino.
Keliaudama ji patyrė kur kas daugiau, nei galėjo įsivaizduoti – pažintys su vietinėmis kultūromis, kvapą gniaužiantys vaizdai ir daugybė aplinkosauginių iššūkių. Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu žinomi žmonės, įdomūs keliautojai su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais, ekologinėmis problemomis jiems yra tekę susidurti akis į akį ir kaip tai pakeitė ar padėjo tobulinti jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.
Dauguma žmonių pasakytų, kad Afrika tai Sacharos dykuma, garsusis kalnas Kilimandžaras ir laisvai besiganantys egzotiški gyvūnai: žirafos, zebrai ar antilopės, tačiau A. Norkutės akimis ji atrodo kitaip. Afrika, pasak žymios keliautojos, „kvėpuoja“ gyvybe, unikalia kultūra ir tradicinės virtuvės subtilybėmis, čia žmonės optimistiški, besišypsantys ir draugiški. Keliautoja pasakoja, kad vieną didžiausių iššūkių vietiniams gyventojams, be ne visiems prieinamos geros sveikatos sistemos, čia kelia ekologinės problemos.
„Europoje nebeeksploatuojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai ir sunkioji technika, kurie yra techniškai netvarkingi, t. y. nesaugūs naudojimui ir teršia aplinką, atkeliauja būtent čia (į vakarų Afrikos valstybes). Tačiau seni automobiliai ir jų dalys yra ne sąrašo pabaiga – jį papildo ir kitos elektronikos atliekos. Pastaruoju metu žmonės elektroninius įrenginius yra linkę išmesti ir keisti naujais, o toks elgesys tik didina atliekų skaičių besivystančiose šalyse“, – teigia A. Norkutė.
Elektroniniai įrenginiai turi itin toksiškų medžiagų, kurios patekusios į dirvožemį – deginant, ardant ir kitaip mėginant išgauti metalus iš elektroninių atliekų – išteka iš elektronikos prietaisų, skverbiasi į gruntinius vandenius ir taip grįžta atgal tiek žmonėms, tiek gyvūnams ir aplinkai.
A. Norkutė su atliekų problemomis susidūrė ne tik žemyne, bet ir aplankytame vulkaniniame salyne, esančiame Indijos vandenyne – Komorų salose, garsėjančiomis lavos laukymėmis, uolomis, užklotomis žaliąja augalija ir nepaprastai unikalia gamta. Deja, Komorų salose keliautojai teko ne tik skalauti kojas žydrame vandenyje, bet ir susipažinti su vietinius kamuojančiomis aplinkosauginėmis problemomis – dideli šiukšlių kiekiai pakrantėse, kurias suneša vandenyno srovės. Tai yra globali problema ir plastikinės šiukšlės nukeliauja tolimus atstumus ir nukloja ištisas mažai apgyvendintų salų pakrantes, kuriose žmonės neturi galimybių su šia problema susidoroti.
Nors tai globali problema, su šiuo iššūkiu keliautojai daugiausiai teko susidurti būtent šiose salose. A. Norkutė atkreipia dėmesį į tai, kad ant kranto išmestos atliekos ne tik teršia dirvožemį, gadina kraštovaizdį, bet ir sudaro puikią terpę parazitams veistis, tokiems kaip leišmanijos, Loa loa kirmėlės ar moskitai. Šiukšlių krūvose netrūksta ir gaišenų, čia pat veisiasi ir žiurkės bei kiti ligų platintojai. Tos pačios atliekos būdamos vandenyje padaro dar didesnę žalą tapdamos spąstais vandenyno gyventojams. Įvairios pakuotės, maišeliai, šiaudeliai ir kt. patenka į gyvūnų, pavyzdžiui, vėžlių, delfinų ar banginių gyvybinius organus ir taip sukelia dideles kančias, ar net pražudo.
Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas.
Aplinkosauginiai iššūkiai, pasak A. Norkutės, nesibaigia vien atliekomis ir tik Afrikoje. Pakalbintai keliautojai ekologinės problemos įsirėžė atmintyje ne tik apsilankius žaliojoje Afrikoje, tačiau ir persikėlus į Azijos žemyną. Šri Lanka, Indija, Tailandas ir Mianmaras – šalys, kurios garsėja savo unikalia gamta ir įspūdingomis šventyklomis. Tačiau A. Norkutė lankydamasi šiose vietovėse susidūrė ne tik su didinga vietine kultūra, bet ir su žiauru elgesiu nukreiptu prieš gyvūnus. Prieš daugelį metų drambliai buvo naudojami miškų kirtimo aikštelėse tam, kad ištemptų nukirstų medžių kamienus, tačiau Akvilė tvirtina, kad ir šiomis dienomis situacija liko nepakitusi, o galbūt net pablogėjusi – dabar drambliai naudojami ir kaip pramoga turistams. „Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas“, – teigia A. Norkutė.
Ekologija yra labai svarbi ir A. Norkutės asmeniniame gyvenime, todėl prie gražesnės aplinkos kūrimo keliautoja prisideda ne tik kelionių metu, rinkdamasi vietinį transportą ir taip remdama šalies, kurioje vieši, verslą, bet ir savo kasdienybėje. Keliautoja teikia pirmenybę kuo mažesniems ūkiams arba sodo derliumi prekiaujantiems žmonėms, o lankydamasi prekybos centruose renkasi prekes, kurios yra stiklinėse tarose arba išvis be pakuotės. Taip pat atkreipia dėmesį į produktų kilmės šalį ir sudėtį, neperka tų, kuriuose yra palmių aliejaus bei pirkinius susideda į atsineštą krepšį. Visada atsisako plastikinio maišelio, šiaudelio ir kavos dangtelio bei vengia lankytis maitinimosi įstaigose, kuriose maistą pakuoja į vienkartinius indus. „Maži sprendimai veda didžių pasiekimų ir rezultatų link“, – teigia A. Norkutė.
Lapkričio 20 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų10
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai5
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...