Nenurimstantis zyzimas ir pavojus sveikatai

Musės yra bene plačiausiai visame pasaulyje paplitusi skraidančių vabzdžių rūšis, žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų, o akistata su jomis gali net tik sugadinti nuotaiką, bet ir stipriai pakenkti sveikatai.

Anot biologo, kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, nors musės nėra tiesiogiai pavojingos žmonėms, jų gyvenimo būdas ir įpročiai gali lemti sveikatos sutrikimus. Musės yra potencialios tokių ligų, kaip vidurių šiltinė, cholera, bakterinė dizenterija, hepatitas, akių uždegimas, poliomielitas, tuberkuliozė ir kt., platintojos.

„Musės mėgsta nešvarias vietas, dauginasi įvairiose gendančiose organinės kilmės medžiagose, o ieškodamos maisto ar veisimosi vietų dažnai zuja netoli maisto produktų, todėl bakterijoms pasklisti nuo musių galūnių ar išmatų pakanka kelių sekundžių, ypač kai musės tupia ant nepridengto maisto. Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai“, – komentuoja L. Grigaliūnas.

Kol sezonas nesibaigė

Musių aktyvumo laikotarpis baigiasi, kai oro temperatūra nukrinta žemiau 10  laipsnių šilumos. Tada vabzdžių medžiagų apykaita sulėtėja ir saugiai pasislėpusios musės žiemoja laukdamos pavasario šilumos. Visgi užsitęsus vasarai reikia imtis papildomų priemonių, kad musių apgultis būtų suvaldyta.

Gyventojai pasakoja atvejų, kai iš šaldiklio išimtoje mėsoje, praėjus vos pusvalandžiui, buvo padėti kiaušinėliai.

„Kaip ir pavasario pradžioje, pirmiausia rekomenduojame specialiais tinkleliais dengti  varstomus langus ir duris, kad musės negalėtų taip lengvai patekti į patalpas. Tiek patalpose, tiek atvirose vietose lauke būtina nuo musių saugoti maistą, o atliekas laikyti sandariose talpose. Gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose ir kitose patalpose galima naudoti patentuotas led technologija veikiančias lempas, kurios privilioja ir sunaikina skraidančius vabzdžius. Labai dažnai įvairios musės žiemą praleidžia žmogaus nešildomose patalpose, o pavasarį sušilusios iš karto spiečiumi užplūsta patalpas, tuomet gali tekti imtis ir cheminių kovos metodų“ – apie prevencijos ir naikinimo priemones primena kenkėjų kontrolės specialistas  L. Grigaliūnas.

Šiltesnė vasara – daugiau ir širšių

Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai, netrūksta nusiskundimų ir širšėmis. Nors rudens antroje pusėje nukritus temperatūrai dauguma širšių mirs, kol kas jų keliamas pavojus gyventojų sveikatai labai realus.

Kaip pasakoja vienas Plungės gyventojas, širšių kolonija neseniai įbaugino visus namiškius. Širšės iš pradžių įsikūrė išorinėje namo sienoje po palange, pabandžius jas iš ten išprašyti, vabzdžiai pasklido po namus. Nors širšes iš patalpų pavyko išvaikyti, o plyšius išorėje užtaisyti, po kelių dienų paaiškėjo, kad širšių liko sienoje esančiuose oro tarpuose. Tuomet beliko kviesti specialistus, kurie geliančius „svečius“ išnaikino specialiomis priemonėmis.

„Pasisekė, kad nė vienas iš namiškių nebuvo alergiškas širšėms, nes užplūdusios namus, jos ėmė mus gelti. Baisu net pagalvoti, kaip visa ši kova būtų pasibaigusi, jei ne specialistai“, – grėsmingą situaciją reziumavo plungiškis.

Pasak L. Grigaliūno, rugsėjo mėnesį širšių kolonijos būna jau pasiekusios savo maksimalų dydį, o  laikantis šiltiems orams širšės būna ypatingai aktyvios. Alergiškiems žmonėms širšių įgėlimas gali sukelti stiprias alergines reakcijas, net anafilaksinį šoką. Tokiu atveju delsimas suteikti pirmąją pagalbą gali baigtis net mirtimi.

„Širšės dažniausiai gelia tik tada, kai kas nors jas suerzina, be to, viena širšė gali gelti ne vieną kartą, nes įkandimo vietoje ji nepalieka geluonies. Svarbiausias patarimas susidūrus su širšėmis – jokiu būtu negalima patiems judinti širšių lizdo. Be to, būtina žinoti, kad parduotuvėje įsigytos priemonės purškimas gali tik dar labiau sudirginti kenkėjus. Apibendrinant Plungėje nutikusią istoriją, reikia pabrėžti, kad užsandarinti lizdo angas taip pat nėra gera mintis: širšės tikrai prasigrauš kitą įėjimą arba išėjimą, be to, suirzusios puls smarkiau“, – perspėja bendrovės „Dezinfa“ biologas L. Grigaliūnas.

Įdomūs faktai

Kiekvienas musės akies lęšis veikia savarankiškai ir mato tik atitinkamą aplinkos dalį. Musių akys geba apdoroti 300 kadrų per sekundę, o žmogaus akis gali matyti tik 24 kadrus per sekundę.

Širšės priklauso vapsvų šeimai, o didžioji dauguma širšių rūšių yra kilusios iš Azijos. Šiame žemyne paplitusi Azijos gigantiškoji širšė gali išaugti net iki 6 cm ilgio, dažnai minta bitėmis.