Lietuvoje pagaliau šilta, kaip ir turėtų būti tokiu vasaros metu. Šiluma ar karštis, kaip kam atrodo, trunka taip neilgai, kad mums nėra progos atsidusti ir ištarti tradicinį „kada tai liausis“. Kada dar gali būti taip šilta, jei ne liepą? Karštis – dieną, karštis – naktį. Vis tai turi prasmę ir gamtai reiškia labai daug.

Baigiasi visuotinio augimo ir vešėjimo laikas. Žalia spalva iš lėto atsisveikins, tačiau daug kam dar reikės subręsti ir subrandinti sėklas. Tokie orai šiam reikalui – patys tinkamiausi. Beje, ne tik sėkloms brandinti.

Vasaros šiluma labai palanki vabzdžiams – kai kurių rūšių užauga jau kažkelinta karta. Kiti negali skubėti, nes jų vystymasis užtrunka, ypač vėsiu oru. Dėl vėsaus birželio ne tik išretėjo uodų ir mašalų debesys, bet ilgam sumažėjo drugių. Buvo graudu stebėti skraidančius juos pavienius, aptrupėjusiais sparneliais.

Vėsa sutrukdė darnų vabzdžių vystymąsi, tačiau dabar jie gali staiga pasirodyti. Jei tarp karščių pliūptelės lietus, iškart po jo sumirgės nauja drugių karta, išsiris mašalai ir uodai, pasirodys ore svajingai banguojančios sparnuotos skruzdėlės. Nors vasaros viduryje daugelis vabzdžių labiau užimti ne šių, o jau kitų metų rūpesčiais, kai kurie šį rūpestį perduos dar ne vienai šios vasaros kartai.

Per karščius sulaukėme ne tik mūsų išsiritusių drugių, bet ir atskridusių iš pietų, nuo Viduržemio jūros pakrančių ar iš Šiaurės Afrikos. Tokie yra sfinksai, kuriuos galima pamatyti skraidančius vakarais, atlekiančius į šviesą. Ilgais siaurais sparnais sfinksai labai ištvermingi, jų skrydis greitas. Atskridę jie susiranda misti tinkamus augalus, nes tik pasirinktieji tinka vikšrų maistui, ir ant jų sudeda kiaušinėlius.

Nuo kiaušinėlio iki vikšro, o paskui lėliukės ir naujo suaugusio drugio – ilgas laikas. Gali būti, kad daugeliui jų šios vasaros pritrūks, o per žiemą lėliukės neišgyvens. Tokie vien tik imigrantų iš pietų sąskaita yra pas mus vasarą stebimi drugiai usninukai, net kopūstiniai baltukai. Beje, kai kurių rūšių sfinksų nauja karta spėja išsiristi iki vasaros galo ir iškeliauja atgal į pietus. Jų anūkai, antroji karta, išsiritusi jau ten toli, vėl keliaus į šiaurę, galbūt pasieks ir Lietuvą.

Vasaros karščiai siūlo daugybę pramogų, tačiau nepamirškime, kad saulė ne tik glamonėja, bet gali ir skaudžiai nudeginti. Ir dar – niekada nepamirškime, kad dega ir visa, kas sausa. Gamtoje neturėtų būti laužų, saugokime ją nuo to, kas gali pražudyti.