Tik viena išimtis

Laiko sukimas pirmyn ir atgal neigiamai veikia vaikus ir kai kuriuos suaugusiuosius. Tačiau šunys gana gerai toleruoja šį laiko pokytį. Tokios nuomonės laikosi gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė ir akcentuoja, kad laiko sukiojimas labiau veikia ūkinius gyvūnus, kurie įpratę prie tam tikros rutinos, pavyzdžiui, melžiamos karvės.

„Vienintelė išimtis, dėl kurios šeimininkai turėtų keltis senuoju laiku, – jei šuniukas dar mokosi atlikti gamtinius reikalus lauke. Tačiau, jei gyvūnas yra įpratintas ir moka šiek tiek pakentėti, jam eiti į lauką valanda vėliau nesudarys jokių problemų“, – tikina pašnekovė.

Supranta geriau

Gyvūnų elgsenos specialistė pabrėžia, kad žmonės bėgantį laiką suvokia matydami brėkštantį rytą ar temstantį vakarą, krintantys lapai primena rudenį, o štai šunys laiką užuodžia.

„Jie laiką jaučia netgi geriau už mus. Jie jaučia visą laiko kaitos procesą: kaip atsiranda rasa, kaip ji nugaruoja, kaip kvepia dangos paviršiai skirtingu paros metu. Jei daug geriau jaučia ir slėgio pojūčius. Galiu patikinti, kad šunys laiko tėkmę supranta daug geriau negu žmonės. Jie turi geresnes, subtilesnes sistemas“, – užtikrina Ugnė.

Adaptacija: U. Nedzinskaitė pabrėžia, kad šunys toleruoja laiko pokyčius, todėl grįžimas prie žiemos laiko jų beveik nepaveikia. / U. Nedzinskaitės asmeninio archyvo, canva.com nuotr.

15 minučių

Ne visi šunų šeimininkai dirba iš namų, todėl savo keturkojus jie palieka namuose. Tačiau šunys puikiai žino, kada šeimininkas grįš namo, o likus 15 minučių iki tol, kol mylimas šeimininkas pravers duris, jie jau ima nerimauti.

„Nesvarbu, kad šeimininkas namo važiuoja viešuoju transportu ir namo grįš ne tokiu laiku, kaip įprasta, likus 15 minučių iki jo grįžimo, šuo pradeda sunerimti, rodo ženklus, kad jis jau laukia“, – pastebi U. Nedzinskaitė.

Pripranta prie rutinos

Ekspertė pažymi, kad kuo labiau žmogus laikosi rutinos, tuo labiau prie jos prisiriša ir šuo.

Maža to, šuo ne tik nujaučia, kada galiausiai po darbo išvys savo šeimininką, bet ir gali atskirti jo žingsnius nuo kaimynų ar kitų namo laiptinės praeivių.

„Šunys nekalba žodžiais, bet jie daug dėmesio skiria įvairioms detalėms. Todėl jie savo šeimininko žingsnius tikrai gali atskirti be didesnio vargo“, – pabrėžia gyvūnų elgsenos specialistė U. Nedzinskaitė.