Europos kosmoso agentūra (EKA) lapkričio 11 dieną pranešė, kad tyrimų zondą „Philae“ nešantis kosminis apartas „Rosetta“ įrašė iš kometos 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos sklindančią „dainą“ – žmogaus ausies nefiksuojamą 40-50 milihercų dažnio garsą, praneša independent.co.uk.

Kometos „dainavimą“, kurio įrašas skelbiamas EKA interneto svetainėje, aptarinėja šimtai tūkstančių socialinių tinklų vartotojų.

Ne mažiau susidomėję ir mokslininkai.

„Mes sujaudinti, nes mums tai visiškai nauja, – sakoma Vokietijos Braunšveigo technikos universiteto Kosminės fizikos ir sensorikos* katedros vadovo Karlo-Heinzo Glassmeierio (Karlo Heinco Glasmejerio), kuris dirba prie „Rosetta“ projekto, pranešime spaudai. – Mums tai netikėta ir mes vis dar mėginame išsiaiškinti fizikinę šio reiškinio kilmę“.

Remiantis EKA, pirmuosius keistus kometos skleidžiamus garsus „Rosetta“ prietaisai užfiksavo rugpjūčio mėnesį, kai erdvėlaivis prie jos priartėjo per 100 km atstumą. Garsai pasikartojo atliekant paskutinius manevrus, ruošiant „Rosetta“ padėčiai, iš kurios turėjo būti paleistas zondas „Philae“.

Aparaato „Rosetta“ užfiksuotą kometos „dainą“ sukelia „kometos aplinkos magnetinio lauko virpesiai“, nurodoma EKA pareigūnų pareiškime.

EKA mokslininkams pavyko padaryti kometos „dainą“ girdima žmogaus ausiai, sustiprinus garsą 10 tūkst. kartų.

ESA paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos paviršiaus nusileidusio zondo

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį paskelbė pirmąją nuotrauką, padarytą ant kometos branduolio nusileidusio zondo „Philae“, pridūrusi, kad ši kibernetinė laboratorija tebėra „stabili“, nors nesugebėjo patikimai prisitvirtinti.

Pradinį mokslininkų džiaugsmą dėl sėkmingo istorinio nusileidimo šiek tiek aptemdė žinia, kad harpūnai, kurie turėjo įsmigti į kometos branduolio paviršių, nesuveikė kaip tikėtasi, todėl zondas dukart atšoko prieš galutinai nutūpdamas ant 4 km kometos paviršiaus.

„Philae“ stabilus – tupi ant branduolio ir siunčia duomenis“, – misijos „Rosetta“ mokslininkas Gerhardas Schwehmas (Gerhardas Švėmas) sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Zondo būklė labai gera.“

Į Žemę atsiųstoje nuotraukoje matomas uolėtas paviršius, kadro kampe – viena iš trijų zondo atramų.

G.Schwehmas sakė, kad harpūnus dar gali būti mėginama iššauti, tačiau tik tuomet, jeigu tai nesukels pavojaus zondui.

Kitas svarbus klausimas – ar galima „Philae“ grąžtą panaudoti grunto mėginiams paimti iš didesnio gylio taip, kad aparatas nebūtų nustumtas į kosmosą. Kometos paviršiuje trauka yra apie 100 tūkst. kartų silpnesnė negu Žemėje, todėl tas skalbyklės dydžio aparatas ten tesveria vos apie vieną gramą.

Kometos tyrimų zondas „veikia gerai“, bet tikriausiai nusileido ant šlaito

Europos kosminis zondas „Philae“, trečiadienį nusileidęs ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiau, „veikia gerai“, bet tikriausiai pataikė nutūpti ant stataus šlaito, ketvirtadienį pranešė Prancūzijos kosmoso agentūra CNES.

„Philae“ veikia gerai. Jo akumuliatoriai veikia gerai ir tiekia energiją“, – šios programos vadovas Prancūzijoje Philippe'as Gaudonas (Filipas Godonas) sakė telefonu naujienų agentūrai AFP iš valdymo centro pietvakariniame Tulūzos mieste. Tačiau jis pridūrė, kad kibernetinės laboratorijos atsiųstos nuotraukos rodo, jog zondas nusileido „veikiausiai ant stataus šlaito“.