Kaip pranešė Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, šį draudimą paskelbė Irano virtualiosios erdvės aukščiausioji taryba. Ši agentūra atsakinga už šiitiškos valstybės gyventojų veiklos internete priežiūrą.

Pareigūnai konkrečiai neįvardijo grėsmių, paskatinusių uždrausti „Pokemon Go“.

Praėjusį mėnesį buvo pranešta, kad Irano valdžia, prieš priimdama sprendimą uždrausti „pokemonų medžioklę“, aiškinasi, kiek šio žaidimo kūrėjai nusiteikę bendradarbiauti su Teheranu.

Milžiniško populiarumo sulaukęs žaidimas naudoja išmaniojo telefono duomenis apie buvimo vietą, nustatomą naudojant palydovinės navigacijos sistemą, taip pat grafikos ir vaizdo kameros galimybes. Tai leidžia pieštinius žvėriukus pokemonus pavaizduoti realaus pasaulio aplinkoje ir skatina žaidėjus juos gaudyti ir treniruoti mūšiams.

Pagal aktyvių vartotojų skaičių „Pokemon Go“ jau aplenkė socialinį tinklą „Twitter“ ir mobiliąją pažinčių programėlę „Tinder“.

Indonezija anksčiau uždraudė policininkams žaisti šį žaidimą darbo metu, o Izraelis tokį patį draudimą paskelbė kariškiams karinėse bazėse.

Niujorko valstijos valdžia uždraudė žaisti „Pokemon Go“ asmenims, padariusiems lytinių nusikaltimų. Tokiu būdu siekiama apsaugoti tūkstančius vaikų ir paauglių, savo išmaniaisiais telefonais ieškančių pokemonų realiame pasaulyje.

Draudimo nepaiso

Iranas blokuoja daugelį tarptautinių žiniasklaidos portalų ir socialinių tinklų, tarp jų „Facebook“ ir „Twitter“. Visgi šiuolaikinėmis technologijomis įgudęs naudotis Irano jaunimas moja ranka į draudimus ir tęsia pokemonų medžioklę.

Puošniame Tautos parke Teherane paauglys, įbedęs akis į savo išmanųjį telefoną, staiga sustojo prie vyro, sėdinčio ant suolelio kartu su žmona ir dukra, kurios abi buvo apsigobusios nuo galvos iki kojų juodomis konservatyvių pažiūrų musulmonių dėvimomis čadromis.

Šeima liovėsi šnekučiuotis ir sužiuro į vaikiną, kuris, kaip atrodė, telefoną laikė nukreipęs į juos. Netrukus berniukas nuėjo tolyn nematydamas, kas darosi aplinkui, giliai pasinėręs į virtualų pokemonų pasaulį.

„Kadangi šis žaidimas yra virtualių ir fizinių žaidimų derinys, jis kelia daug rūpesčių šaliai ir žmonėms saugumo srityje“, – naujienų agentūrai „Tasnim“ penktadienį sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Abdulsamadas Khoramas Abadi (Abdulsamadas Choramas Abadis).

Jis patvirtino, kad „Pokemon Go“ vienbalsiai uždraudė Irano virtualiosios erdvės aukščiausioji taryba.

„Tokie žaidimai gali tapti priemonėmis valdomoms raketoms nukreipti ir netgi sutrikdyti greitosios pagalbos bei ugniagesių automobilių važiavimą“, – „Tasnim“ citavo su radikaliaisiais šalininkais ryšius palaikantį analitiką Alirezą al Davoudą (Alirezą Davudą). Jis pridūrė bijantis, kad šio žaidimo kūrėjai Jungtinėse Valstijose „Pokemon Go“ naudoja Iranui šnipinėti.

Apeiti cenzūrą

Vis dėlto draudimas nesugebėjo atgrasyti prisiekusių žaidėjų nuo animacinių žvėriukų pokemonų medžioklės.

Moderniomis technologijomis įpratę naudotis Irano jaunuoliai įgudę kasdien apeiti interneto cenzūrą, naudodami virtualiuosius privačius tinklus (VPN), nuslepiančius jų telefono arba kompiuterių buvimo vietą.

Daugelyje telefonų pardavinėjamos išankstinio apmokėjimo VPN kortelės su tokių uždraustų tinklalapių kaip „Facebook“ ir „YouTube“ logotipais. Pareigūnai retai imasi veiksmų prieš tokį elgesį, verčiau skatindami vengti užsienio portalų, o ne taikydami griežtą cenzūrą.

Daugiausia rūpesčių „Pokemon Go“ gerbėjams kelia „pokemonų stotelių“ (Pokestop) ir „aikštelių“ (Gym), kuriuose galima gauti įvairių šiame žaidime naudojamų virtualių elementų ir rengti kovas tarp skirtingų komandų, stygius.

Tautos parkas – gana svarbi šiam žaidimui vieta: joje yra viena pokemonų stotelė ir dvi aikštelės. Neseniai vieną pavakarę ten susirinko apie 30 žaidėjų, daugiausiai paauglių ir jaunuolių. „Tiesiog tai rodo, kiek internete mažai informacijos apie Iraną“, – sakė 15-metis Shayanas (Šajanas), taip pat pasiskundęs dėl „Pokemon Go“ virtualiųjų elementų stygiaus Teherane.

„Pokemon Go“ automatiškai paskirsto žvėriukus ir žaidimo vietas pagal esamus žemėlapių duomenis. Tokios informacijos apie Irano sostinę nėra daug.

Kai kurie žmonės buvo atkeliavę net iš vakarinio Teherano priemiesčio Karadžo, esančio už 30 km, kad galėtų pažaisti, pasakojo Shayanas.

Dar viena kliūtis – intensyvus eismas

„Praėjusią naktį mes septyniese praleidom valandą įstrigę eismo spūstyse, kai mėginome surasti ir užimti tris aikšteles“, – juokdamasis sakė 26 metų Hosseinas (Hoseinas).

Nors vaikinų ir merginų sambūriai kelia nepasitenkinimą konservatyviajai Irano valdžiai, susitikimai Tautos parke beveik neatkreipia dėmesio, nes visi įbedę nosis į savo telefonus.

Viena šeima susiprotėjo, kas vyksta, ir stabtelėjo paklausti jaunuolių, kaip veikia žaidimas.

„Pažiūrėkit, kaip šaunu“, – sakė Shireen (Širin), išėjusi pasivaikščioti su vyru ir keturmečiu sūneliu. „Man patinka šis žaidimas, nes reikia judėti. Leisiu savo sūnui jį žaisti, bet tik tada, kai jis sulauks 15 metų“, – juokėsi ji.

Kaip ir visur kitur, šis žaidimas tapo itin populiarus, nes skatina žaidėjus atsiplėšti nuo sofų ir pabūti lauke. „Dieną praleidęs darbe niekada neišeičiau į lauką, jeigu ne šis žaidimas“, – sakė žaidėjas, vardu Siavashas (Siavašas). Jis tvirtino numetęs 4 kg per pirmąsias dvi savaites pradėjęs žaidimą.