Plačiau šia tema pakomentavo bendrovės „Astrolight“ bendraįkūrėjas Dalius Petrulionis. 

– Prie ko čia stovime?

– Stovime prie imtuvo optiniam ryšiui. Tai panašus principas kaip šviesolaidinis ryšys su pastatais, tačiau šis įrenginys unikalus tuo, kad jam nereikia jokios infrastruktūros – ryšys perduodamas per laisvą erdvę. Tiesiog nutaikai du įrenginius vieną į kitą ir perduodi duomenis.

– Ar yra kokių nors erdvės apribojimų, nes ši technologija skirta naudoti kosmose? Koks atstumas gali būti pasiektas?

– Būtent tuo ji ir yra unikali – pasiekiami labai dideli atstumai. Palyginus su radijo ryšiu, jie yra daug didesni. Pavyzdžiui, palydovai, kurie fotografuoja Žemę, šiuo metu perduoda didelius duomenų kiekius radijo ryšiu. O tai yra ekvivalentas, jei dar kas prisimena, senų 10 ar 100 megabitų greičių. Ši technologija yra visiškai prilygstanti šviesolaidžiui – dabar galime žiūrėti net vaizdo įrašus per internetą realiu laiku, greitis leidžia sklandžiai perduoti tokius duomenis.

– Kosminiai atstumai šiai technologijai nebaisūs?

– Būtent jam kosmoso kilometrai nėra baisūs, ir tai yra dėl to, kad viskas perduodama lazeriu. Reiškia, mes darome ir tą lazerį, kuris perduoda duomenis iš kosmoso į Žemę, ne tiktai imtuvą. Jis yra dedamas į palydovą, šviečia iš orbitos – tai yra tūkstančiai kilometrų aukštyje – į Žemę. Ten yra maždaug 50 metrų dydžio dėmė, kurią mes bandome su šituo daiktu pagauti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Jūsų kurti siųstuvai jau skrieja aplink Žemę?

– Šiuo metu dar ne. Kaip tik ruošiamės paleisti keletą palydovų, o pirmieji mūsų siųstuvai pradės veikti kitų metų pradžioje.

– Dar šiek tiek apie pradžioje minėtą įrenginį. Ar Lietuvoje yra daugiau tokių?

– Lietuvoje, tikėtina, daugiau tokių nėra ir pasaulyje jų nėra daug. Teleskopas yra dalis šios sistemos, kuris gali būti naudojamas astronomijoje ar kitur, bet pagrindinis „Astrolight“ darbas – prie jo prijungti sistemas, kurios surinktą šviesą paverčia į duomenis. Palydove yra mūsų siųstuvas, kuris duomenis paverčia į šviesą, o šis įrenginys šviesą paverčia atgal į duomenis, kuriuos jau galima matyti kompiuteryje – nuotraukomis, vaizdo įrašais ar kitokia informacija. Galima, pavyzdžiui, stebėti javų produktyvumą, laivų ar automobilių judėjimą.

Lietuva yra puiki vieta tokiai technologijai atsirasti.

– Kaip gimė mintis įkurti „Astrolight“?

– Vienas iš mūsų įkūrėjų taip pat yra vienas iš „NanoAvionics“ bendraįkūrėjų. Būtent jis ir turėjo šią idėją. Kosmose, dėl didelių atstumų, sunku bendrauti radijo ryšiu. Be to, jau dabar radijo spektras perkrautas – reikia licencijų, leidimų, panašiai kaip mobiliojo ryšio bokštams. Mūsų sprendimas šią problemą išsprendžia, nes yra labai siaura komunikacijos erdvė.

– Ar brangu naudotis tokia technologija?

– Mūsų tikslas ne tik gaminti produktus, bet teikti ryšio paslaugas. Palyginus su radijo ryšiu, mūsų sprendimas yra dešimtis kartų pigesnis perduodamo duomenų kiekio atžvilgiu ir daug greitesnis.

– Kam galėjo šauti į galvą tokia mintis – sukurti greitą ryšio technologiją tarp Lietuvos ir kosmoso, tarp pasaulio ir kosmoso?

– Tikriausiai žmogui, kuris jau dirba su kosmosu. Rinkoje labai aiškiai matomas poreikis – žmonės nori gauti daug duomenų iš kosmoso, bet radijo technologijomis to padaryti tiesiog nebeįmanoma.

– Vis dažniau girdžiu, kad Lietuva – viena stipriausių šalių technologijų srityje, ypač lazerių ir kosmoso srityse.

– Iš tiesų, Lietuva yra puiki vieta tokiai technologijai atsirasti. Turime stiprią lazerių pramonę ir neblogai išvystytą kosmoso sektorių – egzistuoja tokios įmonės kaip „NanoAvionics“, kuriasi vis daugiau kosmoso startuolių. Turime viską – ir gamybos bazę, ir optinius komponentus, ir mechanines sistemas.