Vyriausybė šią savaitę nusprendė atlaisvinti šiam ryšiui reikalingą 700 megahercų (MHz) radijo dažnių juostą, kurioje dabar veikia skaitmeninė televizija. Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) iki 2022 metų žada suorganizuoti radijo dažnių aukcioną.

Vis dėlto tam tikrų keblumų gali kilti pasienio regionuose, kadangi Rusija ir Baltarusija 700 MHz dažnių juostą naudoja antžeminei televizijai ir jos atlaisvinti neketina. Be to, kaip pažymi RRT ekspertai, 5G plačiai gali būti pradėtas naudoti dar vėliau, kadangi šiuo metu rinkoje nėra poreikio.

Vyriausybė antradienį priėmė nutarimą, kuriuo įgyvendinamas Europos Komisijos (EK) nurodymas iki 2020 metų birželio 30 dienos sudaryti sąlygas 700 MHz dažnių juostą naudoti mobiliojo ryšio operatoriams. Problemų su kaimyninėmis ne ES šalimis turinčios valstybės tai gali padaryti 2 metais vėliau – iki 2022 metų birželio pabaigos.

„Atskyrus 700 MHz radijo dažnių juostą belaidžio ryšio operatoriams, būtų sudarytos palankesnės sąlygos operatoriams diegti 5G ryšį ir būtų surenkamos papildomos lėšos į valstybės biudžetą iš dažnių aukciono metu surinktų įmokų“, – antradienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo susisiekimo viceministras Ričardas Degutis.

Neišspręstas kaimynų klausimas

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Radijo ryšio departamento vadovas Augutis Čėsna BNS teigė, kad tarnyba dar turės parengti tvarką, kaip atlaisvinta dažnių juosta bus paskirstyta operatoriams.

„Iš 700 MHz dažnių juostos į kitus dažnius bus perkelta skaitmeninė televizija. Žmonėms eilinį kartą reikės perskenuoti televizijos kanalus, bet tai vyks tik 2022 metais“, – BNS sakė A. Čėsna.

Anot jo, kol kas lieka neišspręstas ir Rusijos ir Baltarusijos klausimas – šios šalys 700 MHz dažnių juostą naudoja antžeminei televizijai.

Šiuo metu tik kalbama apie 5G bandymus, demonstracines versijas, tas ir toliau bus daroma, bet kol kas neįsivaizduoju, kad būtų platesnių paslaugų poreikis.

„Europos Komisija bandė šį klausimą spręsti, tačiau nieko neišėjo. Dabar Lietuva, Lenkija ir Estija oficialiai paprašė Komisijos, kad ji kartu dalyvautų derybose su Rusija. Bet dar jokie susitikimai nėra numatyti, tik yra išsiųsti raštai jų ministerijoms“, – pasakojo A. Čėsna.

Anot jo, nepavykus klausimo išspręsti iki 2022 metų birželio pabaigos, operatoriams aukcione dažniai bus išdalinti su apribojimais diegti infrastruktūrą pasienio zonoje. RRT atstovo teigimu, 5G technologiją diegti mobiliojo ryšio bendrovės gali ir kitose turimose dažnių juostose.

„5G technologijai nėra svarbu, kokie dažniai, svarbu, kad jie būtų. 2G technologija dar naudojama balso telefonijai, jos išjungti negalima, bet 3G technologija jau atgyveno. Anksčiau 3G buvo naudojama internetui, bet išvysčius 4G technologiją, 3G tapo nišine. Bet galutinius sprendimus, kaip elgtis, turės priimti patys operatoriai“, – sakė A. Čėsna.

Jis teigė abejojantis, ar jau 2022 metais Lietuvoje bus poreikis plačiai naudoti 5G technologiją.

„Labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai operatoriai 700 MHz dažnių juostoje diegs 4G, o kai atsiras įranga, technologijos ir poreikis, tada bus pereinama prie 5G. (...) Nemanau, kad rinka skubės, mes irgi nespausime. Šiuo metu tik kalbama apie 5G bandymus, demonstracines versijas, tas ir toliau bus daroma, bet kol kas neįsivaizduoju, kad būtų platesnių paslaugų poreikis“, – pasakojo RRT atstovas.

Paskutinį kartą RRT radijo dažnių aukcioną organizavo 2016 metų pradžioje. Tuomet už bendrą 38,1 mln. eurų sumą teisę 15 metų naudoti 900 MHz ir 1800 MHz radijo dažnius įgijo telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ (dabar „Telia Lietuva“), „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“.