S. Hawkingo kolegos pranešė, kad paskutinis garsiojo fiziko akademinis darbas buvo išdėstyti matematinius skaičiavimus, kuriais naudojantis erdvėlaiviai galėtų susekti daugelio didžiųjų sprogimų pėdsakus. Šiuo metu vienas pirmaujančių mokslinių žurnalų atlieka S. Hawkingo mokslinio straipsnio apžvalgą. Šis straipsnis, pavadinimu „A Smooth Exit from Eternal Inflation“ (liet. „Sklandus išėjimas iš amžino plėtimosi“) gali tapti svarbiausiu fiziko palikimu. S. Hawkingo kolegos sakė, kad jei būtų pavykę įrodyti naujosios teorijos veiksmingumą prieš fiziko mirtį, jis galėjo gauti Nobelio premiją.

Toks tas Stephenas: drąsiai keliavo ten, kur net „Žvaigždžių kelio“ kūrėjai nežengtų.

Naujo straipsnio paskirtis – išspręsti problemą, iškilusią iš S. Hawkingo 1983 m. „beribės“ teorijos, kuri apibrėžė, kaip atsirado visata įvykus Didžiajam sprogimui. Pagal šią teoriją, visata iš mažo taško akimirksniu išsiplėtė į šių dienų visatos prototipą. Šis procesas yra žinomas kaip kosminis išsipūtimas. Tačiau ši teorija taip pat nuspėjo ir tai, kad tokių sprogimų buvo daug, o kiekvienas iš jų sukūrė po atskirą visatą. Taip atsirado matematinis paradoksas, nes multivisatą išmatuoti atrodo neįmanoma.

Daramo universiteto kosmologijos profesorius Carlosas Frenkas teigia, kad itin intriguojanti S. Hawkingo straipsnio mintis ta, kad multivisata paliko pėdsaką antraplanėje pro mūsų visatą prasiskverbiančioje radiacijoje, o ją pamatuoti galėtume su detektoriais, esančiais ant erdvėlaivio. „Šios idėjos siūlo kvapą gniaužiančią perspektyvą rasti kitų visatų egzistavimo įrodymus“, – sakė C. Frenkas.

Belgijos Lėveno universiteto profesorius Thomas Hertogas kartu su S. Hawkingu dirbo prie naujosios teorijos ir pasakojo, kad su juos susitikęs prieš dvi savaites aptarė paskutines straipsnio detales. „Toks tas Stephenas: drąsiai keliavo ten, kur net „Žvaigždžių kelio“ kūrėjai nežengtų. Jis daug kartų buvo nominuotas Nobelio premijai ir turėjo ją laimėti. Deja, dabar jau niekada ir nelaimės“, – sakė T. Hertogas.

Nepaisant didžiulių fiziko paskutiniojo darbo perspektyvų, jis taip pat turi ir liūdną spėjimą, kad galiausiai visata užges, kai žvaigždėms tiesiog pritrūks energijos.

S. Hawkingas Kembridže mirė praėjusios savaitės trečiadienį, sulaukęs 76 metų. Jis nuo 1964 m. sirgo reta motorinių neuronų ligos forma. Galiausiai jis tapo neatskiriamas nuo invalidų vežimėlio, o kalbėti galėjo tik per kompiuterizuotą garso sistemą. Fiziko populiariausias darbas „A Brief History of Time“ (liet. „Trumpa laiko istorija“), publikuotas 1988 m., parduotas 10 milijonų kopijų.