Ne vien agurkai

Kiekviena šeimininkė stengiasi žiemai paraugti agurkų, tačiau į stiklainius gali keliauti ir daugiau daržovių. Šviežios morkos ir burokėliai, užauginti Lietuvos ūkiuose, gali tapti artėjančio šaltojo sezono stalo žvaigždėmis.

Šviežios lietuviškos morkos – tikra vietinio derliaus klasika, pasižyminti saldumu, traškumu ir ryškia spalva. Jose gausu beta karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A ir padeda palaikyti gerą regėjimą, stiprią imuninę sistemą ir sveiką odą. Morkos taip pat yra puikus skaidulų šaltinis. Šios daržovės lengvai prisitaiko prie įvairių gaminimo būdų – nuo šviežių užkandžių iki sriubų, kepinių ar fermentuotų receptų, kurie leidžia mėgautis jų nauda visus metus.

Burokėliai išsiskiria ne tik savo ryškia spalva ir švelniai saldžiu skoniu, bet ir įspūdinga maistine verte. Jie yra puikus folio rūgšties, geležies, magnio ir vitamino C šaltinis, todėl padeda stiprinti imunitetą. Šias daržoves lengva pritaikyti gaminant įvairius patiekalus – nuo klasikinių barščių ar keptų burokėlių salotų iki modernių užkandžių, glotnučių ir net desertų. Kepti orkaitėje burokėliai įgauna natūralaus saldumo, virti ar garinti – švelnumo, o fermentuoti – malonaus rūgštumo ir papildomos naudos virškinimui. Dėl tokio universalumo burokėliai gali tapti ryškiu akcentu tiek kasdienėje mityboje, tiek šventiniame meniu.

Natūralu ir patikima

„Lidl“ dalijasi gardžiais receptais ir primena: fermentuotos daržo gėrybės – natūralus būdas išsaugoti skonį ir naudingas medžiagas. Fermentacija, arba rauginimas, – vienas seniausių ir natūraliausių maisto išsaugojimo būdų. Šio proceso metu daržovėse esantys natūralūs cukrūs paverčiami pieno rūgštimi, kuri ne tik suteikia malonaus rūgštumo ir išraiškingo skonio, bet ir veikia kaip natūralus konservantas. Taip išsaugoma ne tik daržovių tekstūra ir spalva, bet ir jų maistinė vertė.

Pastaraisiais metais apie fermentuotus produktus kalbama vis dažniau ir tam yra rimta priežastis – jie turi probiotikų, gerinančių žarnyno sveikatą, o tai tiesiogiai stiprina imuninę sistemą. Net 70 proc. mūsų imuniteto ląstelių yra žarnyne, todėl tokie maisto produktai ir skanūs, ir vertingi kasdienės mitybos sąjungininkai. Ne veltui fermentuotos kimčių salotos pastaraisiais metais pasiekė populiarumo viršūnę ir daugelis jau pabandė jų pasigaminti namuose. Tačiau verta žinoti, kad naudos ir įdomių skonių galima atrasti rauginant ir kitas daržoves, pavyzdžiui, morkas ir burokėlius.

Taip apdorotos daržovės išlieka traškios, gaivios, o skonių deriniai gali būti labai įvairūs. Tradicinį receptą galima pagardinti česnakais, kmynais, imbierais, šviežiomis žolelėmis. Tai puikus būdas papildyti stalą natūraliais, iš vietinio derliaus pagamintais produktais, išsaugant vasaros gėrybių naudą ištisus metus.

Sveikesnė uogienė – įmanoma

Nieko nereikia įtikinėti, kad uogos yra tiesiog skanios – ir vienos, ir su ledais, glotnučiais, salotomis, įvairiais desertais. Mūsų močiutės ir mamos sugebėdavo sukurti tikrai stebuklingų skonių naudodamos tik jas ir cukrų. Tačiau šiandien domimasi skirtingomis alternatyvomis, ieškoma sveikesnių uogienių receptų, pastebi „Iki“ kulinarijos šefė Elvyra Semaška.

„Uogienė gali būti ne tik skani, bet ir sveika. Tai ypač aktualu norint sumažinti vartojamo cukraus kiekį tiek suaugusiųjų, tiek vaikų racione. Be pridėtinio cukraus paruošta uogienė turės mažiau kalorijų, bet vis tiek džiugins, kai valgysime užsitepę jos ant šviežios duonos riekės, su koše, varške, pagardinę blynus, vaflius ar sūrius“, – sako maisto gamybos žinovė.

Paruošti skanią uogienę iš sezoninių uogų be cukraus nesunku – E. Semaška dalijasi naudingais patarimais, kad skoniu ir naudingomis savybėmis galėtume mėgautis be sąžinės graužimo.

Verta žinoti

Naudokite prisirpusias uogas. Uogos yra natūraliai saldžios, o kuo tobuliau sunokusios – tuo malonesnio skonio. Kadangi nenaudosite pridėtinio cukraus, svarbu, kad uogos būtų šviežios, sveikos ir prisirpusios. Tai gali būti avietės, gervuogės, braškės, šilauogės, kitos mėgstamos uogos ar jų mišiniai. Pavyzdžiui, šilauogės puikiai dera su gervuogėmis, braškės – su avietėmis.

Virdami pamaišykite. Tiesiog suberkite uogas į puodą, geriausia – su dvigubu dugnu, ir pavirkite ant mažos ugnies. Kaitinti geriausia apie valandą, kol uogos suirs, suminkštės ir uogienė sutirštės. Svarbu vis pamaišyti, kad nepriliptų prie dugno.

Įberkite žiupsnelį druskos. Gali pasirodyti keista, tačiau druska išryškina natūralų uogų saldumą ir užtikrina, kad jos išlaikytų savo skonį. Dėl jos uogos geriau išskiria savo sultis ir šiek tiek lengviau sutirštėja. Saikas čia svarbus, pabrėžia E. Semaška. Paprastai 1 kg uogų pakanka žiupsnelio druskos. Tuomet ji paskleis savo magiją, o uogienėje nejusite jokio sūrumo.

Jei norite saldžiau – naudokite natūralius produktus. Jei vis dėlto šeimos nariai – dideli smaližiai ir nori išties saldžios uogienės, vietoj cukraus dėkite gamtos dovanų: datulių, figų, medaus, agavų ar klevų sirupo, datulių, ksilitolio, stevijų, eritritolio. Žinoma, visada svarbu saikas. Galima įdėti natūraliai saldžių vaisių tyrės – pavyzdžiui, bananų, obuolių, kriaušių.

Eksperimentuokite. Turėkite omenyje, kad be cukraus pagaminta uogienė gali šiek tiek skirtis tekstūra ir skoniu nuo tradicinių. Todėl verta pagardinti ją įvairiais prieskoniais, kad sukurtumėte įsimintinesnę valgymo patirtį. Pavyzdžiui, cinamonas, vanilė, gvazdikėliai, kardamonai ar imbierai suteiks unikalaus kvapo ir gilumo, todėl uogienė bus dar skanesnė. Citrinų arba apelsinų žievelės puikiai papildys saldžių uogų skonį, suteikdamos daugiau šviežumo ir aromato intensyvumo.

Uogienę pilkite į sterilizuotis stiklainius ir uždenkite naujais dangteliais. Tai be galo svarbu, nes kitaip ji gali pradėti greitai gesti. Labai švariai išplaukite stiklainius, o naujus dangtelius – dezinfekuokite. Venkite naudoti senus dangtelius – jie dažnai, net ir vienąkart panaudoti, būna šiek tiek deformuoti. Tai gali lemti, kad jūsų darbas nueis perniek – nesandariai uždarytame inde gali pradėti veistis bakterijos.

Jeigu uogienę ruošiate žiemai – pasterizuokite. Išvirtą uogienę atvėsinkite ir laikykite šaldytuve. Jeigu norite gerokai prailginti galiojimo laiką, reikės pasterizuoti. Tai galima atlikti keliais būdais. Populiariausi yra du: vadinamasis šlapias – kai uždaryti stiklainiai apie 15 minučių paverdami puode su vandeniu, ir sausas – kai jie apie 40 minučių pakaitinami 130° temperatūroje orkaitėje.

Fermentuoti burokėliai su česnakais ir kmynais

(1 l stiklainiui)

3 vidutiniai švieži lietuviški burokėliai,

2 skiltelės česnako,

1 šaukštelis kmynų,

1 šaukštas druskos,

1 l virinto atvėsinto vandens.

Burokėlius nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis arba stambesnėmis lazdelėmis. Česnako skilteles nulupkite, perpjaukite pusiau. Į švarų stiklainį sluoksniuokite burokėlius, česnako skilteles ir kmynus. Druską ištirpinkite vandenyje, užpilkite daržoves, kad jos būtų visiškai apsemtos. Stiklainį uždenkite marle arba dangteliu, bet neužsukite sandariai. Laikykite kambario temperatūroje 4–6 dienas, kol bus norimo rūgštumo. Tuomet perkelkite į šaldytuvą.

Fermentuotos morkos su imbierais ir krapais

(1 l stiklainiui)

4 šviežios lietuviškos morkos,

1 šviežio imbiero gabalėlis,

kelių šviežių krapų stiebai,

1 šaukštas druskos

1 l virinto atvėsinto vandens.

Morkas nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite lazdelėmis. Imbierą nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais. Į stiklainį sudėkite morkas, imbiero gabalėlius ir krapus. Druską ištirpinkite vandenyje, užpilkite daržoves, kad apsemtų. Uždenkite marle arba neužsukite dangtelio sandariai. Laikykite kambario temperatūroje 3–5 dienas, paragaukite ir, kai bus norimo skonio, perkelkite į šaldytuvą.

Šilauogių džemas su ispaninių šalavijų sėklomis

450 g šilauogių (arba šilauogių ir gervuogių),

80 g datulių be kauliukų,

žiupsnelis druskos,

1 šaukštelis ispaninių šalavijų sėklų,

1/2–1 šaukštelis citrinų žievelės.

Datules susmulkinkite, sudėkite į puodą su uogomis ir druska. Kaitinkite ant vidutinio stiprumo ugnies, kol uogos suminkštės, pradės burbuliuoti. Tada sumažinkite kaitrą iki silpnos, uždenkite puodą ir virkite, kol vaisiai suminkštės dar labiau, apie 10 minučių. Įmaišykite ispaninių šalavijų sėklų ir citrinų žievelę, išmaišykite ir virkite dar 3–5 minutes, kol sėklos sutirštins uogienę. Paragaukite – jeigu norisi saldžiau, galite įdėti šaukštelį medaus. Leiskite atvėsti, tada įdėkite į šaldytuvą. Šaldytuve džemas išsilaikys iki savaitės. Šį džemą galite ir užšaldyti sandariuose indeliuose.

Aviečių ir agavų uogienė

500 g aviečių,

žiupsnelis druskos,

200 ml agavų sirupo,

1 šaukštas citrinų sulčių,

šiek tiek cinamono (nebūtinai).

Avietes nuplaukite ir nusausinkite. Uogas, druską, agavų sirupą ir citrinų sultis virkite puode ant mažos ugnies 20–30 minučių, retkarčiais pamaišydami, kol uogienė sutirštės. Jei norite įberti cinamono, įberkite per paskutines 5 virimo minutes.