Vyno gamintojams pastaraisiais metais netrūksta iššūkių. Negana to, kad tarpusavyje konkuruoja vadinamieji senojo ir naujojo pasaulio vynai, į kovą įsitraukia vis daugiau iki šiol nepripažintų vyno gamintojų.

Pasaulyje nuolat tobulėja technologijos, keičiasi klimato sąlygos – nieko keista, kad gaminti vyną nebėra išskirtinė tik tam tinkamų šalių privilegija. Nauja vyndarių karta atgaivina iki šiol nežinomus regionus, siūlydama vyno gerbėjams iki šiol neragautų naujovių.

Užsienio ekspertai sudarė šiuo metu labiausiai kylančių naujųjų vyno regionų sąrašą:

Šveicarija

Šveicarija gamina puikius vynus, tačiau šiuo metu tik vienas procentas jų iškeliauja už šalies ribų. Šveicarijos vynininkystei daug įtakos turėjo šalys kaimynės: daugelis jos pikantiškų vynų paveikti Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vynininkystės tradicijų. Geriausi Šveicarijos vynai gaminami Valė regione, iš Chasselas vynuogių.

Ukraina

Kadaise ši šalis garsėjo puikiais vynais. Krymo regiono vynus labai vertino Jekaterina II, Ukraina buvo didžiausia vynų tiekėja Sovietų Sąjungai. Tačiau Ukrainos vyno gamintojai vėliau susidūrė su sunkumais – Sovietų Sąjungoje buvo stengiamasi sumažinti alkoholio vartojimą, todėl buvo sunaikinta daug vynuogynų. Dabar Ukrainos vyndariai vėl atsigauna, siūlydami šviesius, saldžius vynus iš dabar labai populiarių Pinot Blanc ir Aligoté vynuogių.

Rumunija

Kaip ir Graikijoje, Rumunijoje vynų gaminimo istorija siekia beveik 3 tūkst. metų. Daug ką stebina, kad ši šalis yra viena didžiausių vyno gamintojų pasaulyje, per metus pagaminanti daugiau kaip 500 tūkst. t vyno. Pagrindiniai jos vyno regionai yra Kotnaris, Tarnave, Murfatlaras ir Dealu Mare. Nors daug vietos vynuogių rūšių sunaikino ligos, dabar Rumunija, naudodama gerai žinomas vynuoges ir modernias technologijas, gamina puikius vynus, kuriuos tikrai verta išbandyti.

Graikija

Ši šalis gamina vynus jau tūkstančius metų, bet pastaruoju metu jų reputacija buvo smukusi dėl neteisingo įsitikinimo, kad graikiškas vynas – tai tik Retsina, žinomas graikiškas baltasis ar rožinis vynas. Tačiau dabar susidomėjimas Graikijos vynais pelnytai atgijo. Šalies regionai, tokie kaip Peloponesas ir Tesalija, naudojantys vietos Graikijos vynuogių rūšis, daugiausia Assyrtico (baltosios) ir Mavrodafni (raudonosios), dabar vėl žinomi visame pasaulyje dėl gaminamų vynų kokybės.

Kanada

Nors didžiojoje dalyje šios šalies klimatas vyno gamybai per šaltas, pietų Ontarijo ir pietų Britų Kolumbijos regionai tapo garsūs dėl savo vynų. Tai yra, be abejo, garsieji "lediniai vynai", kuriais Kanada užkariavo visą pasaulį, bet taip pat auga pionieriniai vynuogynai tokiose srityse kaip Niagara Peninsula, kuriose gaminami puikūs aromatiniai baltieji vynai.

Brazilija

Nors Brazilija gamina vynus jau beveik 130 metų, būtent pastarasis dešimtmetis po to, kai buvo įkurtas Brazilijos vyno institutas (Ibravinas), didelės investicijos į vynininkystės tyrimus ir vystymą lėmė tai, kad Brazilijos vynai tapo vertinami pasaulyje. Šiuo metu sparčiausiai vystosi Sera Gaušos regionas, kur klimatas ir dirvožemis leidžia augti įvairioms vynuogėms: tiek raudonosioms, kaip Cabernet Sauvignon, ar baltosioms kaip Chardonnay.

Anglija

Jungtinė Karalystė pagal vyno pagaminimą pasaulyje – tik 63-ioje vietoje, ir nesunku įsivaizduoti, kaip vėsus klimatas stabdydavo bet kokias užmačias pradėti gaminti padorų vyną. Tačiau pastarųjų metų temperatūros pokyčiai pietinėje Anglijos dalyje lėmė, kad dirvožemio sąlygos ir sudėtis čia dabar beveik identiški Šampanės regionui Prancūzijoje. Taigi pastaruoju metu vykstanti vynuogynų plėtra Jungtinėje Karalystėje nėra tokia kvaila idėja, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.