Šlovinti senovės žinių, gydytojų ir karalių: kodėl granatai vadinami magiškais vaisiais

Sėklas vadino brangakmeniais

Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė tikina – šie vaisiai jau tūkstančius metų garsėja kaip superproduktai, todėl jais mėgautis turėtų kiekvienas. Tai tik patvirtina turtinga granatų istorija, menanti seniausių civilizacijų laikus.

„Pats vaisiaus pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „pomum granatum“. Jis reiškia obuolį su daugybe sėklų. Pastarosios senovės poetų netgi vadintos brangakmeniais. Tuo metu dalis kultūrų tiki, kad Rojaus vaisius buvo ne obuolys, o būtent granatas. Tačiau tai – tik dalis jo mitologijos. Granatai yra vieni seniausių pasaulyje vaisių ir patenka į penketuką kartu su alyvuogėmis, vynuogėmis, datulėmis bei figomis. Jie svarbūs kone kiekvienai religijai, savo gydomosiomis savybėmis žavėjo garsiausius gydytojus, buvo garbinami žinių ir karalių. Taigi granatus nuo seno supo pagarba ir magija“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Gudrybė, kaip sėklas paruošti valgymui

Pradėti auginti Artimuosiuose Rytuose, o vėliau išplitę į Vakarų Aziją, Viduržemio jūros regioną ir Ameriką, granatai supervaisiaus titulą pelnė ne veltui. Todėl paklausta, kuo jie tokie ypatingi, B. Baratinskaitė vardina pagrindines naudas sveikatai.

„Šie vaisiai ir iš pastarųjų spaudžiamos sultys garsėja priešvėžinėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Granatuose gausu kalio, mangano, geležies ir vitamino C. Taip pat – cukraus, todėl vaisių sultis reikėtų gerti su saiku. Rekomenduojama paros norma yra viena stiklinė. Tačiau ir jos pakanka, kad organizmas įsisavintų pakankamai medžiagų, būtinų vėžinių susirgimų prevencijai, kovojant su padidėjusiu cholesterolio kiekiu. Granatai taip pat gali padėti normalizuoti kraujo spaudimą, apsaugoti nuo širdies priepuolių, insulto, Alzhaimerio ligos“, – apie naudą kalba kulinarijos ekspertė.

Ji priduria: šis vaisius yra puikus maistas žarnyno gerosioms bakterijoms. Be to, turėdami gausų vitaminų bei naudingųjų medžiagų kiekį, granatai ypač tinka valgyti šaltuoju sezonu. Mat jie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

„Visgi, neretai susiduriama su iššūkiu, kaip granatą valgyti. Dažniausiai žmonės išrankioja po vieną sėklą, lupa vaisiaus plėveles, bando daužyti, kad sėklos iškristų į dubenį. Tačiau yra daug paprastesnis būdas. Granatą aštriu peiliuku reikėtų įpjauti žemiau vaisiaus karūnos visu perimetru. Tada švelniai nukelti atpjautą dalį ir gražiai nuimti susidariusį „stogelį“, o ties granato sėklų jungiamosiomis plėvelėmis nuo viršaus į apačią padaryti vertikalias įpjovas. Štai ir beveik viskas: dar belieka atsargiai praskėsti susidariusias skilteles bei išimti centrinę šerdį. Taip granatas ir yra paruošiamas valgyti“, – patarimais dalijasi kulinarijos ekspertė.

Tinkamai išlukštenus šio vaisiaus sėklas, anot B. Baratinskaitės, atsiveria beribės jų panaudojimo virtuvėje galimybės. Todėl granatai, pašnekovės teigimu, puikiai tinka gardinti pačius įvairiausius patiekalus – mėsos, daržovių valgius, salotas, gaminti desertus, o su sultimis – skirtingus kokteilius.

„Šie vaisiai ypač populiarūs Viduržemio jūros virtuvėje. Todėl tobulai dera su žuvimi, daržovėmis, sūriais. Granato skoninės savybės su kitais ingredientais tampa tik ryškesnės, taigi šis vaisius gali tapti nuostabiu, gaiviu ir išraiškingu daugelio kulinarinių šedevrų akcentu“, – reziumuoja B. Baratinskaitė.