Didžiausias Amerikos prekybos centras prieš kelias savaites pritraukė nemažai JAV žiniasklaidos, kai prekybos centre įdarbino afroamerikietį Kalėdų Senelį. Tačiau iš tikrųjų juodaodžiai Kalėdų Seneliai šalyje egzistavo jau ne vieną dešimtmetį ir net prisidėjo prie pilietinių teisių kovos 1960 m.

Nors Kenny Greenas paskutinius penkerius metus dirbo Kalėdų Seneliu, o prekybos centre viename Vašingtono rajonų juodaodžiai Kalėdų Seneliai dirba jau ne vieną dešimtmetį, K. Greenas sako, kad likusioje Amerikos dalyje yra vos vienas kitas Kalėdų Seneliu dirbantis afroamerikietis.

Kartais tam, kad susitiktų su juodaodžiu Kalėdų Seneliu, afroamerikiečių šeimos važiuoja daugiau nei 100 kilometrų. Būtent todėl didžiausias Amerikos prekybos centras ir nusprendė pasamdyti juodaodį Kalėdų Senelį. Tačiau, nors afroamerikietis prekybos centre buvo įdarbintas vos savaitei, tai sukėlė diskusijas, o socialiniuose tinkluose pasipylė rasistiški komentarai.

Pasigirdo kalbų, esą įdarbinus juodaodį Kalėdų Senelį griaunamas tikrasis Kalėdų Senelio – žilo raudonskruosčio apkūnaus senuko – įvaizdis. Segregacijos problemą nagrinėjanti profesorė Victoria Wolcott sako, kad būtent toks Kalėdų Senelio įvaizdis giliai įsišaknijęs pokario Amerikos vidurinės baltaodžių amerikiečių klasės sąmonėje, o kitos odos spalvos Kalėdų Senelis esą sutrikdo žmonės.  

Teigiama, kad šis daugelio žmonių sutrikimas dėl neva kitokio Kalėdų Senelio įvaizdžio nėra naujas. Dar prieš šimtmetį vietos spaudoje buvo galima rasti visiškai atvirų rasistinių komentarų apie juodaodžius Kalėdų Senelius, pavyzdžiui, kad Kalėdų Senelio veidas juodas, nes jis veidu žemyn lindo per kaminą.

Tačiau ar tikrasis Kalėdų Senelio įvaizdis yra būtent toks, kokį yra linkę matyti dauguma amerikiečių ir, žinoma, europiečių?

Kalėdų Senelio legenda siekia dar IV a. ir vienuolį šv. Nikolą, kuris gyveno šiandieninėje Turkijos teritorijoje, tačiau, kaip teigiama, buvo graikų kilmės. Maždaug XVI a. istorijos apie šv. Nikolą prarado savo populiarumą ir europiečiai ėmė kurti istorijas apie senelį, nešantį dovanas per Kalėdas. Modernaus Kalėdų Senelio įvaizdis sukurtas XIX a. amerikiečių menininko Thomo Nasto. Ilgainiui, XX a. pradžioje, Th. Nasto piešto Kalėdų Senelio prototipas tapo centrine kalėdinių atvirukų figūra. O bene labiausiai prie Kalėdų Senelio įvaizdžio išpopuliarėjimo 1930 m. prisidėjo kokakolos reklama, kuri, daugelio ekspertų teigimu, įtvirtino raudonos ir baltos spalvos derinį.

Tačiau 1936 m. stepo šokėjas ir aktorius Billas Robinsonas tapo pirmuoju šiaurės Niujorko rajono Harlemo juodaodžiu Kalėdų Seneliu ir vedė Kūčių vakarą nepasiturinčių šeimų vaikams. Iki tol vaikus lankydavo Senelis iš šiaurės, tačiau pokytis Harleme laikomas istoriniu, nes būtent šiame rajone nuo 1920 m. gyvena didelė afroamerikiečių bendruomenė. Vėliau, 1943 m., vienas didžiausių prekybos centrų Harleme pasamdė pirmąjį juodaodį Kalėdų Senelį, po kelių mėnesių šiuo pavyzdžiu pasekė ir viena parduotuvė Čikagoje.

1960 m. Kalėdų Senelis buvo įtrauktas ir į judėjimą už pilietines teises. Po ginčo su Sinsinačio prekybos centru, kai šis atsisakė Kalėdų Seneliu įdarbinti juodaodį, Kalėdų Senelį judėjimas už pilietines teises įvardijo kaip vieną rasizmo simbolių. Parduotuvės savininkas teigė, kad atsisakymas Kalėdų Seneliu įdarbinti juodaodį neturi nieko bendra su lygybe ar rasizmu, tačiau esą afroamerikietis neatitinka Kalėdų simbolio, kurį taip gerai žino kiekvienas vaikas. O Pietų krikščionių lyderių konferencija pareiškė, kad, jei prekybos centras negali įsivaizduoti juodaodžio, 30 dienų dirbančio Kalėdų Seneliu, akivaizdu, kad jam bus dar sunkiau įsivaizduoti juodaodį prezidentą ar viceprezidentą.

Po metų Sinsinačio prekybos centras įdarbino afroamerikietį Kalėdų Senelį, o nuo 1970 m. ši tendencija tapo kur kas dažnesnė visoje Amerikoje. Pavyzdžiui, vienas prekybos centras Brukline įdarbino juodaodį ir baltaodį Kalėdų Senelius, kad vaikai patys galėtų nuspręsti, pas kurį iš jų apsilankyti.

Tačiau jau ne vienus metus Kalėdų Seneliu dirbantis K. Greenas sako, kad net ir afroamerikiečiai vis dar nustemba pamatę juodaodį Kalėdų Senelį. Tačiau taip pat priduria, kad Kalėdų dvasia neturėtų būti griaunama rasizmo, tad neturėtų rūpėti ir odos spalva. Vyras tikisi, kad didžiausias Amerikos prekybos centras, įdarbinęs juodaodį Kalėdų Senelį, gali daugeliui atverti akis ir praplėsti stereotipinį Kalėdų Senelio įvaizdį. K. Greenas teigia, kad būtų smagu, jei atsirastų ir azijiečių ar Lotynų Amerikos kilmės Kalėdų Senelių, nes esą vaikams svarbu suprasti, jog Kalėdų Senelis turi atstovauti mums visiems,  o Kalėdų dvasia, nepaisant odos spalvos, turi būti visų mūsų širdyse ir sielose.