Lietuvos aviacijos muziejuje pristatytas muziejininko Jono Čepo ir operatoriaus Stasio Dargio sukurtas filmas „Sparnais ir širdimi apglėbęs Lietuvą“ apie Joną Balčiūną – prieš metus mirusį Lietuvos aviacijos istorijos patriarchą.

Anot J.Čepo, J.Balčiūnas nuo mažumės buvo smalsus, tad dėsninga, kad Panevėžio amatų mokykloje įgijo mechaniko specialybę. "Prieš pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui, jis netikėtai pateko karo aviacijos žinion. Sovietai pradėjo likviduoti mūsų aviaciją, tačiau tai jau neturėjo įtakos J.Balčiūno, pamilusio aviaciją, siekiui su ja suartėti. Vokiečių okupacijos metais jis įstojo į Suaugusiųjų institutą, kur gilino mechanikos žinias ir lankė sklandymo būrelį“, – pasakojo muziejininkas.

Prasidėjus sovietinei Lietuvos reokupacijai, J.Balčiūnas buvo suimtas, kalintas ir pagaliau išsiųstas į sovietinę armiją, iš kurios grįžęs 1946 m. pradėjo dėstyti VDU Fizikos katedroje. Fizika buvo jo duona, kuria maitino savo šeimą, o štai Lietuvos aviacijos istorijai J.Balčiūnas paskyrė visą savo laisvalaikį.

„Kadangi sovietinė valdžia stengėsi ištrinti iš tautos atminties „fašistinės Lietuvos aviacijos istoriją“, užmojis ją atkurti buvo labai pavojingas, reikalavo ypatingo atsargumo ir net gudrumo, – pastebėjo J.Čepas. – Jis apdairiai ėjo savo užsibrėžto tikslo link, todėl Jonui vieninteliam anuomet buvo leista skaityti paskaitas „Žinijos“ draugijoje aviacijos istorijos tema. Be to, jis nuo 1950 m. pradėjo rašyti straipsnius minėta tema į įvairius to laikotarpio laikraščius ir žurnalus, už ką kartais net ir premijas pelnydavo.“

Būdamas puikus sklandytojas, J.Balčiūnas tapo žinomu šios sporto šakos instruktoriumi, su garsiu skalndytuvų konstruktoriumi Broniu Ožkiniu ir sklandytoju Vytautu Dovydaičiu parengė ir 1961 m. išleido pirmąjį sklandymo vadovėlį, kuris vėliau buvo papildytas ir išleistas pakartotinai.

Po šio krikšto J.Balčiūnas parašė ne vieną knygą Lietuvos aviacijos istorijos tema. Su J.Čepu J.Balčiūnas parašė reikšmingiausią savo knygą – albumą „... į Lietuvą“, kuriame skleidė žinias apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Rašė J.Balčiūnas ir kraštotyros temomis, dalyvavo atstatant S.Dariaus gimtinę, su bendraminčiais įkūrė Visuomeninį sportinės aviacijos muziejų, kuris vėliau išaugo į Lietuvos aviacijos muziejų.