Archeologai pirmadienį pranešė radę po žeme palaidotą mįslingą priešistorinį kompleksą netoli Britanijos garsiųjų Stounhendžo megalitų.

Iki 90 akmenų, kurių ilgis – iki 4,5 metro, buvo sustatyti prieš maždaug 4,5 tūkst. metų, bet vėliau tikriausiai tūkstančius metų išbuvo užpilti žemėmis, nurodė tyrėjai.

Šis atradimas buvo padarytas prie Darington Volso – didelės žemių pylimais apjuostos aikštelės, vadinamojo superhendžo, esančios arčiau negu už 3 km nuo Stounhendžo. Archeologai nurodė, kad po žeme palaidoti akmenys buvo aptikti naudojant modernius jutiklius.

Neolito epochoje ta vieta galėjo būti naudojama ritualams arba atliko savotiškos arenos funkciją.

„Darington Volsas – didžiulis paminklas, o iki šiol manėme, jog tai tėra didelis pylimas ir grioviu apjuosta aikštelė. Tačiau po šiuo didžiuliu paminklu yra kitas paminklas“, – nacionaliniam transliuotojui BBC sakė Bradfordo univeristeto profesorius Vincentas Gaffney (Vinsentas Gafnis).

Šis atradimas buvo padarytas vykdant Birmingamo ir Vienoje įsikūrusio Ludwigo Boltzmanno (Liudvigo Bolcmano) archeologinių kasinėjimų ir virtualiosios archeologijos instituto (LBI ArchPro) projektą „Paslėpti Stounhendžo kraštovaizdžiai“ (Stonehenge Hidden Landscapes Project).

Naujai atrasti akmenys, kurie dar nėra iškasti, kaip manoma, buvo nuversti, o ant jų buvo supiltas vėlesnis Darington Volso žemių pylimas.

Tas monumentas, priklausantis Stounhendžo pasaulio paveldo kompleksui, yra vienas iš didžiausių iki šiol aptiktų hendžų – dažniausiai apskritų, statmenais akmenimis arba mediniais stulpais apjuostų aikštelių.

Jo skersmuo – apie 500 metrų, o perimetras – daugiau negu 1,5 kilometro.

Ta aikštelė, apjuosta 17,6 m pločio grioviu ir apie 1 metro aukščio žemių pylimu, seniai glumino archeologus, nes viena jos pusė yra tiesi, o kita – išlenkta.

Dabar, tiriant georadaru, buvo nustatyta, kad tiesusis kraštas yra įrengtas ant „C“ raidės pavidalo statinio, kuris galėjo būti naudojamas kaip apeigų vieta arba susitikimų arena, sako tyrėjai.

Šio projekto iniciatorius Wolfgangas Neubaueris (Volfgangas Noibaueris), LBI ArchPro direktorius, sakė, kad šis atradimas yra „labai svarbus ir fantastiškas radinys“. Pasak jo, visą kompleksą kadaise galbūt sudarė iki 200 akmenų.

„Trūkstami akmenys galbūt vėliau buvo panaudoti kaip medžiaga Stounhendžui statyti“, – aiškino mokslininkas, pridūręs, kad palikti akmenys tikriausiai suskilo mėginant juos perkelti.

Nors dar nei vienas iš tų akmenų nebuvo atkastas, archeologai mano, kad jie tikriausiai buvo surinkti iš aplinkinių vietovių, panašūs į viename gretimame lauke stovintį pavienį akmenį, kuris yra žinomas kaip Gegutės akmuo.

Darington Volso aikštelę juosiantis pylimas tikriausiai buvo supiltas praėjus maždaug šimtmečiui po Stounhendžo statybų. Manoma, kad tas statmenų akmenų ratas buvo įrengtas 3–2 tūkst. metų prieš mūsų erą.

Archeologų nuomone, naujai rasta akmenų eilė turbūt buvo įrengta tuo pačiu laikotarpiu arba netgi anksčiau.

„Šis atradimas yra naujas svarbus akmenini monumentas, kurio stebėtinai daug išliko. Jis reikšmingai paveiks mūsų supratimą apie Stounhendžą ir jį supančias vietoves“, – sakė V.Gaffney.

„Šis naujas įrodymas ne viena atskleidžia visiškai netikėtą fazę vienos didžiausių priešistorinės Europos ceremonijų vietų monumentaliojoje architektūroje – nauja akmenų eilė gali būti garsiojo Stounhendžo sarsenų rato amžininkė ar netgi ankstesnė“, – aiškino jis.

Nacionalinio fondo archeologas Stounhendžo komplekse Nickas Snashallas (Nikas Snašholas) sakė, kad naujasis atradimas pateikia „viliojančių įrodymų“ apie tai, kas slypi po Darington Volsu.

„Faktas, kad ten veikiausiai yra akmenys, juosiantys vienos iš didžiausių Europoje neolito gyvenviečių kompleksą, įterpia visiškai naują skyrių į Stounhendžo istoriją“, – pabrėžė jis.