1390 – netradicinio avangardo kodas Pereiti į pagrindinį turinį

1390 – netradicinio avangardo kodas

2015-10-20 18:15 klaipeda.diena.lt inf.
1390 – netradicinio avangardo kodas
1390 – netradicinio avangardo kodas / Organizatorių nuotr.

Dailės istorijoje 1390 m. yra laikomi aliejinių dažų kūrėju vadinamo Jano van Eycko gimimo metais. Tiesa, pastarąjį garbingą titulą jam suteikęs meno istorikas Giorgio Vasari kiek perlenkė – iš tiesų van J. van Eyckas atrado naujus dažų mišinius, kurie iki pat šių dienų išlaikė vaiskumą. Taip kontroversišku menininku vadinamas Y. van Eyckas tapo vienu žymiausiu Nyderlandų tapytoju.

Kontroversiška ir menininkų grupuotė, pasivadinusi "1390" – Nyderlandų tapytojo gimimo metų skaičiumi. Kolektyvo nariai – Donatas Vasiliauskas, Justinas Krasuckas ir Augustinas Kluoda – parodoje "Reiškinys" savo kūriniais atskleidžia meninio kolektyvo pagrindinius siekius ir filosofiją: populiarinti aukštus standartus ir meistriškumą vizualiajame mene, oponuoti dabar nusistovėjusioms meno ir estetikos filosofijoms, prieštarauti idėjai, kad menui vystytis reikalinga normų destrukcija, ir perdėtam originalumo siekimui – autoriai tiki, kad tikrasis originalumas – tai kiekvieno žmogaus individualybė.

Kitaip nei visi

"1390" narius vienija bendras siekis atsigręžti į klasikinę tapybą ir skulptūrą, todėl menininkų kūriniuose atlikimo technikai yra skiriamas didžiulis dėmesys.

Kolektyvo nariai drąsiai kalba apie savo kartos atstovus. "Pastabumas, jautrumas mūsų kartoje nyksta. Esame efektų karta", – teigia D.Vasiliauskas, kurio kūriniuose dėmesys skiriamas ne vien klasikinio realizmo technikai, tačiau dažnai svarbų vaidmenį atlieka ir naratyvas.

J.Krasucko naratyvas tapyboje nedomina: "Man labiau įdomūs formalūs principai tapyboje: dažo tekstūros, faktūros, permatomumas dėl dažų sluoksniavimo ir t. t." Skulptorius A.Kluoda naratyvą vadina žodžiais – visko naikinimu. Vis dėlto skirtingi požiūriai į tuos pačius aspektus šiuos menininkus tik dar labiau suvienija – visi jie bendrai atgręžia nugaras Kauno meno mokyklos principams. Juokaudamas J.Krasuckas teigia, kad jie – avangardas. "Niekas nedaro taip, kaip mes", – pritaria D.Vasiliauskas.

Parodoje "Reiškinys" menininkai savo kūriniais ir išreiškia savo kolektyvo ir, žinoma, kiekvieno atskirai, mintis. Parodoje eksponuojami ne tik dviejų tapytojų – D.Vasiliausko ir J.Krasucko – tapybos darbai bei A.Kluodos skulptūros, tačiau taip pat ir menininkų eskizai – akivaizdaus rezultato pasiekimo procesas. "Piešimas yra dailininko sąžinė", – filosofą Jose Ortegą y Gasetą cituoja D.Vasiliauskas.

Nutapyta istorija

Paroda "Reiškinys" – nepriekaištinga proga efektų veikiamame gyvenime sustoti ir įsižiūrėti į aplinką. Taip, kaip buvo daroma anksčiau.

D.Vasiliauskas čia eksponuoja klasikinio realizmo maniera tapytus kūrinius, stebinančius detalumu ir preciziškumu. Viskas išbaigta iki detalių, o smulkūs ir itin tikslūs potėpiai kūrinyje sukuria gyvo vaizdo įspūdį. Menininkas savo kūryboje nevengia tapyti natiurmortų, juos pats kruopščiai sukurdamas ir taip pat kruopščiai perteikdamas ant drobės.

Tapytojas įsitikinęs: įmanoma suderinti modernų mąstymą ir senąsias tapybos technikas. Labiausiai autoriaus šiuo metu nagrinėjama tema – partizanai ir jų gyvenimo laikotarpis, pokario Lietuva. Būtent todėl ir parodoje "Reiškinys" keletas menininko tapybos darbų ir nagrinėja šią temą – stori rąstai, maža erdvė, sulūžusios kopetėlės, rudens lapai ir pro menką erdvę sklindanti šviesa – viename tapytojo kūrinyje esantys šie vaizdai, anot paties autoriaus, sukuria ir slėptuvės, ir tuo pat metu kapo duobę. Naratyvas menininkui yra svarbus, tačiau tapytojas kartu prisipažįsta, kad ne visuomet drobėse perteikia kažkokį pasakojimą. Pasakojimas dažniausiai gimsta jau žiūrovo galvoje.

Pasakojimą kuria technika

J.Krasuckas parodoje pristato kūrinius, kuriuose ryškiausiai atsiskleidžia ir klasikinio realizmo tapymo maniera, ir jo mėgstamos temos. "Visada didžiausią dėmesį kūryboje teikiu žmogaus vaizdavimui", – sako menininkas, kurio drobėse šalia žmogaus dažnai pasirodo ir juodaplaukis šuo.

Paklausus, ar šuo turi specifinę reikšmę jo kūryboje, kūrėjas atsako labai paprastai: "Turiu šunį, todėl jį ir tapau. Jei auginčiau delfiną, tai tapyčiau delfinus." Iki šių metų menininkas daugiausia tapė natiurmortus, portretus, daug dėmesio skyrė tam, ką mato, ir visam tam perteikti ant drobės. Dabar J.Krasuckas domisi figūrinėmis kompozicijomis, todėl ir šioje parodoje tokių kompozicijų autorius pateikia ne vieną. Kiekvieną kūno linkį bene tobulai perteikęs tapytojas, už figūrų pateikia abstraktų foną. Kaip pats sako, tam kad fonas kontrastuotų su realistiškai ištapytomis figūromis.

 

Kūriniuose, kuriuose menininkas nagrinėja figūrų santykius, atsiskleidžia ir žmonių tarpusavio santykiai, kurie atrodo problemiški, jaučiamas sąmoningas atsiskyrimas nuo aplinkos. Tarsi labiau prisirišama prie daiktų ir šuns, o ne prie kitų žmonių. Tačiau būtina prisiminti: J.Krasucko darbuose ne naratyvas, o technika yra svarbiausias aspektas. Kita vertus, kai techniniai kūrinio aspektai atlikti puikiai, nenoromis žmogaus protas pats sudėlioja pasakojimą ten, kur jo gali ir nebūti.

Originalumas – pasekmė

Skulptorius A.Kluoda, kaip ir "1390" meninio kolektyvo tapytojai, taip pat studijuoja senųjų realistinės manieros meistrų darbus. Todėl visai nestebina tai, kad ir jo kūriniuose ši kūrybos maniera bene labiausiai dominuoja.

"Manau, realizmas, tiek plastine, tiek filosofine prasme, yra neutraliausia pozicija, tai yra objektyvus stebėjimas, nugesinus savąjį ego būti išskirtiniam, savo ego troškimą būti kitokiam. Kuo tiksliau ir detaliau dailininkas sugeba tai perteikti pasirinktoje medžiagoje, tuo jis savitvardesnis, objektyvesnis ir neutralesnis", – sako A.Kluoda.

Jo skulptūriniuose biustuose dėmesys skiriamas žmogaus emocijoms, tačiau pastarosios sukurtos taip, kad provokuotų žiūrovą. Akademizmas pinamas su kiču, o anot paties autoriaus – kuriamas ir studijinis realizmas, ir sintetinis populiarusis personažizmas. Skulptorius kuria ne vien biustus, tačiau šioje parodoje eksponuojami būtent jie.

Stipri klasikinio realizmo maniera, žavėjimasis senųjų meistrų kūryba, maištaujantis požiūris į Kauno meno mokyklą – tai tik keli aspektai, kurie vienija meno kolektyvo "1390" narius. Verta dar kartą pacituoti J.Krasucką, anot kurio, "originalumas nėra siekiamybė – tai pasekmė".


Kas? Grupės "1390" paroda "Reiškinys".

Kur? Galerijoje M2 (Muitinės g. 4)

Kada? Veikia iki spalio 25 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų