Savaitgalį ardant mūrinį pastatą Kulautuvoje po jos sienomis rasta medinė 1935 m. statyta sinagoga. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius griovimo darbus sustabdė, svarstoma, ką su radiniu daryti. Skelbiama, kad verslininkai vietoj buvusių kultūros namų ir bibliotekos čia planavo statyti gyvenamuosius namus.

Anot KPD Kauno skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus, toks atvejis – unikalus. „Kad ji išliko – puiki naujiena. Griaut neleisime, ko gero, įrašysime į kultūros vertybių paveldą. Tarsimės su savivaldybę ir artimiausiomis dienomis pranešime, kokie bus tolesni veiksmai“, – sakė specialistas.

Jis pats apie griaunamą sinagogą sužinojo šeštadienio ryte, nuotrauką pamatęs „Facebook“ socialiniame tinkle. „Iš karto kolegoms paskambinau, kad lėktų ir sustabdytų darbus. Labai džiaugiuosi „Facebook“ – tai mūsų geriausias įrankis“, – sakė S.Stoškus. Nuotrauka į „Facebook“ tinklą buvo įkelta neabejingų žmonių iniciatyva.

Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad tarpukariu Kulautuvos kurorte gyveno apie 400 nuolatinių gyventojų, iš jų 60 proc. sudarė žydų bendruomenė. 1935 m. čia buvo pastatyta sinagoga. Archyvuose rasti projektai ir susirašinėjimai atskleidžia faktą, kad buvo parengti du sinagogos projektai.

Kulautuvos labdaringos draugijos ,,Tmicho“ valdybos prašymą statyti sinagogą ir N.B. Joffės projektą Kauno apskrities statybos komisija patvirtino 1933 m. gegužės 19 d. Tų pačių metų gegužės 29 d. projektą patvirtino Statybos inspekcija. 1935 m. gegužės 21 d. draugija ,,Tmicho“ vėl kreipėsi į Kauno apskrities statybos komisiją su prašymu pakeisti sinagogos projektą.

Pakeitimo projektą parengė Isaokas Trakmanas, kurį patvirtino Kauno apskrities komisija ir Statybos inspekcija. Tikėtina, kad sinagoga Kulautuvoje buvo pradėta statyti pagal pirminį N. B. Joffės projektą, o užbaigta pagal antrąjį (Isaoko Trakmano). Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta miestelio sandėliu, langai buvo užkalti. 1967-1968 m. atlikti pagrindiniai pastato rekonstrukcijos darbai.

Išsiaiškinta, kad sinagogos pastatas nuo 2007 m. priklauso juridiniam asmeniui, kuris šiuo metu pradėjo ardyti sinagogos pastato išorines silikatinių plytų sienas, kuriomis sovietmečiu sinagoga buvo apmūryta.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyresnioji inspektorė Asta Naureckaitė sako, kad sinagoga labai sunaikinta – vidus perstatytas, tačiau išliko durų, langų angos, medinis karkasas. Gali būti, kad sinagogą bus siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir gal net perkelti į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.