13 – simboliškas skaičius

Virtualusis parodos formatas, kurį dėl pandemijos ribojimų pasirinko kuratorius, suteikia galimybę pagerbti diplomatą Ch.Sugiharą nuotoliniu apsilankymu ekspozicijoje. Joje galima išvysti, kaip parodos temą – kimono – interpretavo skirtingose vizualiojo meno šakose kuriantys ir jaunąją kartą edukuojantys dailės disciplinų dėstytojai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos plačiam meno gerbėjų ratui ne tik mūsų šalyje, bet ir už jos ribų.

"Didžiuojuosi, kad šis neišmatuojamą humaniškumą parodęs diplomatas gyveno Kaune, tačiau parodą dedikuoju ne tik Ch.Sugiharai ir japonų kultūrai, bet ir Vilniaus Gaonui Elijui ben Saliamonui Zalmanui bei žydų tautos atminimui, – pabrėžia A. Rimkevičius. – Jau tryliktą kartą organizuojama paroda yra labai simboliška, nes skaičius 13 žydų kultūroje reiškia laimę, o sudėjus skaitmenis 1 ir 3 bus 4 – tiek, kiek vienodų kraštinių turi kvadratas, be to, 4 japonų kultūroje – sėkmės skaičius. Manau, ši paroda yra tarsi laimės apraiška. Esu dėkingas visiems dailės disciplinų dėstytojams, dalyvavusiems joje." Parodos kuratoriaus planuose – ir fizinė ekspozicija, kuri bus surengta kitų metų vasarą.

Tradicijos ir dabartis

Pagarbą tradicijoms diptike "Senas ir naujas kimono" atiduoda Inesė Brants (Latvija). Sujungdama japoniškus simbolius: kimono, Fudži kalną ir saulę, menininkė vienoje kūrinio dalyje akcentuoja simbolių amžinumą, kitoje – šiuos simbolius atnaujina, suteikdama dabartyje labai vertinamą vizualųjį patrauklumą ir perduodama juos jaunajai kartai, kuri gali pratęsti jų gyvavimo istoriją.

Inese Brants. Senas ir naujas kimono. / Galerijos nuotr.

Japoniškasis kimono inspiravo ir Danguolę Brogienę sukurti darbą "Senas mano kimono". "Ant šio drabužio dažnai vaizduojami augalų, gyvūnų, peizažų, metų laikų, atmosferos reiškinių motyvai. Tai mane įkvėpė. Ausdama gobeleną vaizdavau gyvūnų pavidalus, kadangi esu lietuvė, buvo svarbu jame lietuviškas tautinio drabužio tradicijas sugretinti su japoniškomis. Remdamasi lietuviškų marškinių, tunikos kirpimo pagrindu, gobeleno technika sukūriau savitą kimono interpretaciją", – atskleidžia menininkė.

Autentiškas rankų prisilietimas kuriant darbą šiai parodai buvo labai svarbus ir Birutei Sarapienei, kurios darbas "Japonijos aidas" sukurtas remiantis tradicine japoniška audinių marginimo technika – šibori. Jolanta Sereikaitė kūrinyje "Sakrali kimono erdvė" į kimono žvelgia kaip į estetinio pasigėrėjimo objektą. "Tai nekasdienis drabužis. Kimono apsirengiama tik tam tikromis progomis, todėl kūrinyje pažvelgiau į jį kaip į sakralų objektą, besitransformuojantį į architektūrišką formą", – pasakoja J.Sereikaitė. Japoniško kimono grožį, unikalumą taip pat akcentuoja Marė Saarė (Estija) darbe "Kimono".

Mare Saare. Kimono. / Galerijos nuotr.

Greta pagarbos tradicijoms parodoje atskleidžiamas ir visiškai kitas požiūris, kurį kūrinyje "Abejonės, arba Kiek čia Japonijos?" išryškina Raimondas Šimkevičius. Ready-made objektą – prekybos centre įsigytą dekoraciją, kurioje vaizduojama japonė, vilkinti kimono, menininkas užkelia ant iš medinių pagaliukų, rastų Lietuvos pajūryje, sukonstruoto postamento ir paklausia žiūrovo: ar tai galima laikyti japonų kultūros ženklu?

Laisvė ir lemtis

Labai individualiai parodos temą interpretuoja Inita Emanė (Latvija), susitelkdama į už visa ko slypintį žmogų ir jo gyvenimo ritmą, vizualizuodama šią koncepciją stiklo kūrinyje "Seka".

Lolita Grabauskienė mišria technika kurtame darbe "Proveržis" taip pat atidžiai pažvelgia į žmogų. "Kūrinys simbolizuoja siekį būti laisvam ir tai, kad šio siekio negali sustabdyti niekas. 1939–1940 m. Kaune Ch.Sugiharos dėka daugeliui pražūčiai pasmerktų žmonių pavyko ištrūkti ir išvengti baisios lemties. Išgelbėtos sielos – lyg debesys, besiveržiantys į tolį, jų siekis – laisvė, o tikslas – pasiekti horizontą", – poetiškai darbo idėją atskleidžia L.Grabauskienė. Lengvumo būseną, įgimtą vidinės laisvės pojūtį kūrinyje "Origami" meistriškai įvaizdina Sigita Saulėnienė.

Inita Emane. Seka. / Galerijos nuotr.

O žiūrovus susimąstyti apie tai, ką reiškia išgelbėti gyvybę, paragina Sigita Grabliauskaitė stiklo kūrinyje "Išgelbėti veidai", kuriame akcentuoja Ch.Sugiharos veiklą. Minimalistinei estetikai ištikimas Artūras Rimkevičius diptike "Portretai", įamžindamas Ch.Sugiharą ir E. ben S.Zalmaną, pakviečia žiūrovus pažvelgti šioms stiprioms asmenybėms tiesiai į akis ir pasisemti jų išminties, atjautos, meilės žmogui.

Vineta Groza (Latvija) stiklo kūrinyje "Tamsus kimono" atitraukia dėmesį nuo Ch.Sugiharos, atiduodama pagarbą 1945 m. rugpjūčio 6 d. žuvusiems Hirosimos ir Nagasakio žmonėms. Žmogaus susirėmimo su lemtimi temą keramikos kūrinyje "Karys" pratęsia Loreta Kvietkauskienė, o Kristė Kibildytė-Klimienė darbe "Trapi linija" su žiūrovu užmezga dialogą apie paskutinį žemiškajame pasaulyje žmogaus paliekamą rėžį.

Sužadinta vaizduotė ir fontanai

Filosofiškus apmąstymus perteikiančius menininkų darbus parodoje keičia meditatyvūs ir konceptualūs kūriniai. Inga Laužonytė iš bananų, šilko ir ryžių popieriaus kurtame darbe "Tylos rūbas", atkartojančiame kimono siluetą, paskatina žiūrovus atsiriboti nuo aplinkos ir atsiduoti kūrinio skleidžiamai ramybei. Konceptualiai į parodos temą žvelgia Aija Liskupa (Latvija) darbe "Štai jūsų kimono!", kuriame pristato ore plevenančią idėją apie galimai priešais žiūrovo akis esantį glaudžiai į popierių įvyniotą kimono, kurio grožis atsiskleidžia tik žiūrinčiojo akyse, jo vaizduotėje.

Vineta Groza. Tamsus kimono. / Galerijos nuotr.

Birutė Šležienė žiūrovams papasakoja mistinės būtybės – besilaukiančiųjų globėjos – Ubume istoriją, kūrinyje "Ubume". Literatūriškas pasakojimas būdingas ir Ugnės Žilytės kūriniui "Mišima. Fontanai lietuje". "Yukio Mishima – vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs tiek savo kūriniais, tiek ritualine savižudybe – seppuku – ir jos aplinkybėmis. Jo apsakymas "Fontanai lietuje" nėra taip gerai žinomas kaip romanai, tačiau vaizdinga kalba perteiktas kūrinio herojaus naivumo ir šaltakraujiško žiaurumo kontrastas man paliko gilų įspūdį ir stipriai įsirėžė emocinėje atmintyje. Kelerius metus vaizduotėje nešiojausi lietuje, fontanų srovėse ir ašarose permirkusį peizažą, tarsi užburto vandens pasaulio įvaizdį. Ofortu nesiekiau iliustruoti literatūros kūrinio ar atkurti aprašytų fontanų, tačiau nesusilaikiau nepavaizdavusi paties Y.Mishimos, nes rašytojo asmenybė ir gyvenimas mane domina seniai", – pasakoja U.Žilytė.

Virtualiojoje parodoje eksponuojamuose tapybos, grafikos, tekstilės, keramikos, stiklo, medžio, fotografijos, skaitmeninės spaudos kūriniuose vieni dailės disciplinų dėstytojai, apmąstydami japonų kultūros tradicijas, lieka joms ištikimi, kiti jas tik reflektuoja, žiūrovui leisdami pažvelgti į pažįstamus kultūrinius artefaktus visiškai naujai, dar kiti perteikia netikėtas šiuolaikines interpretacijas.

Parodos dalyviai

Inesė Brants, Egidija Brinkytė, Danguolė Brogienė, Janina Celiešienė, Inita Emanė, Lolita Grabauskienė, Sigita Grabliauskaitė, Ineta Greiža, Vineta Groza, Daiva Gudelytė, Vytautas Kibildis, Kristė Kibildytė-Klimienė, Vaida Kunigėlytė, Loreta Kvietkauskienė, Inga Laužonytė, Aija Liskupa, Jonė Paulauskienė, Eglė Petraitytė-Talalienė, Artūras Rimkevičius, Lina Ringelienė, Marė Saarė, Birutė Sarapienė, Sigita Saulėnienė, Jolanta Sereikaitė, Ivanda Spullė-Meierė, Raimondas Šimkevičius, Gražina Aleksandra Škikūnaitė, Birutė Šležienė, Ugnė Žilytė. Parodos kuratorius – Artūras Rimkevičius.