Kaune surengtas jau trečiasis festivalis "CREATurE Live Art" atskleidė performanso subtilybes: plaukti prieš srovę, griauti nusistovėjusius kanonus, atverti ne visada pastebimą meno pusę.

Lietuvoje – tik užuomazgos

Anglišką žodį "creature" galime versti kaip "būtybė" ar "sutvėrimas". Kažkas, kas netelpa į kasdienybės rėmus, ko įprastame kontekste nepamatysi. Ne dailiai nugludintas ir visuomenės normatyvus atitinkantis reiškinys, bet kažkas šiek tiek nukrypęs nuo normos, atskleidžiantis kitą galimą pusę. Toks yra ir "CREATurE Live Art" – Kaune rengiamas gyvo meno festivalis.
Performansas kaip meno disciplina Lietuvoje yra žinoma gana neseniai, nors užsienyje ši forma gyvuoja jau nuo 1970 m. Pas mus ji atkeliavo tik apie 1990-uosius, kai su ja supažindino performanso grupė "Žalias lapas". Vėliau prie performanso skleidėjų prisijungė ir "Post Ars" grupės nariai su kauniečiu menininku Česlovu Lukensku priešakyje.

Nors ieškojimų būta nemažai, vientisos trajektorijos, kurią būtų galima traktuoti kaip Lietuvos performanso meno mokyklą Lietuvoje, neturime. Istorija, susidėliojusi gana fragmentiškai, trūkinėja ir tik dabar, anot menininko Kęstučio Šapokos, galime pastebėti Lietuvoje besiformuojančią performanso kultūrą.

Nėra nei tradicijų, nei pamato, ant kurio galėtų augti ir skleistis jaunieji performanso menininkai. Pastarųjų neturime labai daug, o daugelis žmonių, mažiau susijusių su kultūriniu, meniniu gyvenimu, net nežino, kad toks dalykas apskritai egzistuoja.

Nors būta bandymų kuruoti ir įvairius performansui skirtus festivalius, o kartais net užklysta klajojantis gyvo meno festivalis "Diverse Universe", ryškios jų rengimo tradicijos neturėjome iki 2011 m., kol dvi Kaune veikiančios menininkės – tapytoja Vaida Tamoševičiūtė ir audiovizualinių projektų kūrėja Daina Pupkevičiūtė – sujungė savo jėgas ir išplėtojo bendrą idėją rengti kasmet tarptautinį performansų festivalį "CREATurE Live Art" Kaune.

Pažvelgus į festivalio raidą, galima pastebėti, kad šio renginio struktūra kasmet susideda iš panašių dalių. Kuratorės užsiima ne tik performanso meno sklaida, bet ir šviečiamąja veikla – rengiamos edukacinės dirbtuvės, paskaitos, filmų peržiūros bei diskusijos.

Mokytis ir dalyvauti

Šiemet "CREATurE Live Art" bendradarbiavo su Vokietijos menininku bbb Johannesu Deimlingu. Jis savaitę prieš festivalio atidarymą organizavo performanso mokymus, atvirus kiekvienam, panorusiam artimiau susipažinti su šio gyvojo meno teikiamomis galimybėmis.

Kaip dėstytojai mokymuose dalyvavo ir žinomi performanso menininkai iš Didžiosios Britanijos: Alexandra Zierle ir Paulas Carteris. Studijos labiausiai pritraukė susidomėjusius žmones iš užsienio šalių, bet keletas lietuvių taip pat nepraleido progos, o baigusieji mokymus buvo įtraukti į bendrą festivalio programą ir kartu su kviestiniais menininkais demonstravo įgytas kompentencijas.

Kai kas galėjo žinių pasisemti iš nemokamos festivalio edukacinės programos – Hyun Joo Min kūrybinių dirbtuvių. Atlikdami įvairias užduotis ir gaudami praktinių patarimų dalyviai galėjo atrasti naują kūno kaip veikiančio objekto sampratą.

Per festivalį taip pat vyko ir menininko iš Alytaus Redo Diržio paskaita "Pasipriešinimo karnavalas fiktyvių tapatybių ir spektaklio priespaudos amžiuje". Čia buvo nagrinėjamos identiteto ribos, pasipriešinimo gairės ir motyvai. Menininkas kaip vaizdinę medžiagą panaudojo brėžinius ir lenteles, kurios tik dar labiau vizualizavo jo idėjas bei mintis.

Griaudami kuria

Vienas didžiausią žiūrovų dėmesį pelnęs ilgalaikis, trukęs apie tris valandas Kauno Rotušės aikštėje menininkų poros iš Didžiosios Britanijos A.Zierle ir P.Carterio perfomansas "Apanglėjusios teritorijos – ieškant kito" pelnė žiūrovų simpatijas tiek dėl formos, tiek dėl turinio.

Išraiškingo vaizdo įvykis įtraukė ir interaktyviai veikė publiką. Menininkai apsirišo galvas iki juodumo sudegusiomis duonos riekėmis, ir, nieko nematydami, suvaržę save balastu – prie kūno pririštomis kėdėmis – ėjo skirtingomis kryptimis, stengdamiesi rasti vienas kitą, kad susitiktų galutiniame taške prie baltojo stalelio.

Abejingų nepaliko ir menininkų iš Lenkijos darbas. Pirmąją intensyvią festivalio dieną pasirodęs vaikinų duetas "Destruction Factory". Jie dažnai vadinami meno chuliganais ir normatyvų laužytojais.

Tai destrukcijos šalinininkai, kurie, dekonstruodami turimus meno objektus, paverčia juos naujais kūriniais, o patį griovimą traktuoja kaip kūrybą, kurią sustiprina fizinėmis ir vokalinėmis improvizacijomis. Menininkų braižą buvo galima identifikuoti ir per Kaune sukurtą performansą "Priekinis stiklas".

Šuolis iš rutinos rato

Sau ištikimas išlieka ir lietuvis R.Diržys. Šis žinomas socialinių temų nevengiantis menininkas priešinasi priimtoms normos, mėgsta sarkazmą, provokuoja žiūrovus ir stengiasi juos įtraukti į veiksmą, pažvelgti į situaciją kitomis akimis.

Jo performansas "Šokis gatvėje", atliktas einant ratu aplink Rotušės aikštę, atskleidė priešinimąsi žmonėms, važiuojantiems automobiliams, priimtoms normoms ir taisyklėms.
Pasipriešinimas kaip naujų patirčių ieškojimas, minčių įdaiktinimas laike ir erdvėje, normų laužymas, išsiskyrimas iš konteksto – tai tema, puikiai tinkanti performanso žanrui. Šis jau pats savaime yra kaip priešprieša tradicinei klasikinei meno sampratai. Būtent toks buvo ir festivalis "CREATurE Live Art": iššokimas iš kasdienybės rutinos, parodęs, kad save, meną ir aplinkinį pasaulį galima suvokti kitaip.