Lietuvoje 10 proc. gyventojų negali skaityti įprastai spausdinto teksto. Bent septynių iš dešimties atvejų priežastis – disleksija, neurologinis specifinis mokymosi sutrikimas. Dėl jo sunku vizualinį stimulą – žodį ar raidę – susieti su garsu, todėl kyla sunkumų skaitant, rašant ir suprantant žodinę informaciją, nors vaiko intelektas gali būti aukštas, o mokymosi sąlygos – tinkamos.

Europos disleksijos asociacija teigia, kad disleksijos paplitimas tarp Europos gyventojų yra 9–12 proc., ir patikslina, kad bent 2–4 proc. pasaulio gyventojų yra stipriai paveikti disleksijos.

Lietuvoje disleksijos paplitimo tyrimų nėra, o ir pats disleksijos terminas oficialiuose dokumentuose nenaudojamas – ši diagnozė įvardijama kaip skaitymo ir rašymo sutrikimas, kuris paprastai nustatomas pradinėse klasėse.

Lėtas skaityti, greitas mąstyti

„Turintiems disleksiją mokytis skaityti ir rašyti – sunku, – sako L. Cirtautienė. – Jie ilgiau nei bendraamžiai užtrunka tekste ieškodami atsakymo į klausimą, spręsdami uždavinį ar skaitydami knygą, bet tai nereiškia, kad žino mažiau ar gali pasiekti mažiau. Veikiau priešingai. Disleksija siejama su kitokiu mąstymo būdu – su išskirtiniais gebėjimais analizuoti, suprasti bendrą paveikslą, būti kūrybingiems. Tokiems žmonėms būdingesnis kritinis mąstymas, empatija, platus žodynas, priežasties ir pasekmės supratimas, geresnės nei bendraamžių bendrosios žinios. Dažnai žmogus, turintis disleksiją, yra lėtas skaitytojas, bet geras ir greitas mąstytojas.“

Specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskė, dirbanti su disleksiją turinčiais vaikais, pabrėžia, kad pirmiausia pagalbos reikia tėvams. „Kai sužinome, kad vaikas turi disleksijos požymių, mus užplūsta emocijos – nerimas, kaltė, pyktis. Labai svarbu su jomis tvarkytis, nes nuo tėvų požiūrio priklauso, kaip vaikas pats priims save. Jei mama ar tėtis kartoja: tai ne liga, ne pasaulio pabaiga, tu esi protingas, tu gali, mes tau padėsime rasti tau tinkančius mokymosi būdus, – vaikas tai įsisąmonina ir auga drąsesnis, atkaklesnis.“

Tėvai dažnai linkę į kelis kraštutinumus. Pirmasis – dažnai pasireiškiantis iki oficialaus skaitymo sutrikimo nustatymo – tai nuolatinis vertimas skaityti, mokytis, barimas ir kaltinimas tinginyste, liepimas skirti daugiau laiko skaitymui ar mokymuisi mintinai. Deja, visi šie būdai vaikui, turinčiam disleksiją, veikia veikiau priešingai – stumia į neapykantą sau, bejėgiškumą, gėdą, įtvirtina jausmą „aš ne toks kaip visi“. Tingėjimą disleksiją turintiems vaikams dažnai prikiša ir mokytojai – vis dar pasitaiko skaudžių atvejų, kai sunkiai skaitantis vaikas verčiamas skaityti prieš klasę, išjuokiamas ir gėdinamas, tikintis, kad tai padės jam susiprasti, galiausiai susiimti ir mokytis.

Antrasis kraštutinumas – paprastai sutinkamas jau po skaitymo sutrikimo nustatymo – tai hipergloba, kai už vaiką atliekami namų darbai, jis saugomas nuo visų sunkumų. Specialistės siūlo išsaugoti sveiką pusiausvyrą – padėti, bet neperimti visos atsakomybės. Vaikui būtina ugdytis savarankiškumą, kitaip jis patikės, kad negali nieko pasiekti pats.

Geriausia pagalba

„Pabūkite detektyvais! – kviečia tėvus psichologė dr. L. Cirtautienė. – Jei nežinote, kaip jūsų vaikas mokosi, kas jam padeda įsiminti, suprasti pamokos medžiagą ar kas jam sekasi, – leiskitės į eksperimentus. Atidžiai stebėkite vaiko mokymosi procesą ir drąsiai keiskite metodus. Palaikykite, skatinkite vaiką, kai jis pats ieškos jam tinkamiausio mokymosi būdo.“

Psichologė L. Cirtautienė dalijasi ir dar aiškesnėmis rekomendacijomis:

Rūpinkitės vaiko savijauta. Akcentuokite, kad kiekvienas vaikas mokykloje mokosi savų dalykų: vieniems svarbu išmokti tinkamai elgtis, skaičiuoti ar piešti, kitiems – skaityti ar gramatikos.

Mokytis gali būti sunku, bet turi būti įdomu. Jei neįdomu – kartu ieškokite, kaip kitaip susirinkti trūkstamų žinių. Galima aplankyti interaktyvų muziejų, pakalbinti tos srities specialistą, kartu pažiūrėti įtraukiančią dokumentiką. Skatinkite smalsumą ir kūrybišką informacijos ieškojimą.

Pažymiai nėra tiek svarbūs, kiek svarbus nuoseklus darbas. „Pažymys, gautas pamokoje, – lyg nuotrauka, – šypsosi L. Cirtautienė. – Nuotraukose mes būname visokie, bet juk kur kas svarbiau, ne kaip atrodome momentiniame kadre, o kaip praleidome nuotraukoje užfiksuotą dieną.“ Jei šįsyk nepavyko – svarbu nesiblaškyti, nuosekliai dirbti.

Padėkite vaikui mokytis kitaip. Yra daug būdų, kaip mokymosi medžiagą paversti suprantamesne, įdomesne, vizualesne, struktūruota ir lengviau įsimenama. Pamokų medžiagą skaitykite kartu, pasibraukite svarbiausias mintis, žymėkitės jas simboliais, pieškite ir braižykite.

Lavinkite skaitymą ir teksto supratimą vaikui palankiu būdu. Kartu išbandykite skaitančio, girdinčio ir tekstą analizuojančio vaidmenis. Ne tik garsiai skaitykite pakaitomis, bet ir aptarkite, kas įsiminė, apie ką buvo tekstas, ką svarbaus norėjo pasakyti autorius.

Padėkite atrasti garso knygas (disleksiją turintys vaikai ir suaugusieji gali naudotis nemokama virtualiąja biblioteka ELVIS (elvislab.lt), tik turi pateikti būklę patvirtinantį dokumentą). Klaida manyti, kad pasiūlius garso knygą vaikas nenorės skaityti įprastos. Priešingai – garso knygos lavina teksto suvokimą ir papildo žodyną, padeda atrasti ir pamėgti literatūrą.

Ieškokite būdų vaikui kuo dažniau patirti sėkmę. Disleksiją turintiems vaikams reikia kur kas draugiau atkaklumo ir narsos nei jų bendraamžiams, todėl jie turi pasitikėti savimi. Atraskite veiklą, kuri vaikui sekasi ir patinka (tai gali būti bet kas – nuo piešimo, šokių iki bokso ar riedlenčių), ir padėkite ją puoselėti. Taip vaikas taps atsparesnis klaidoms ir iššūkiams, su kuriais neišvengiamai susidurs mokymosi procese.

Būkite dėmesingi ne vien vaiko nesėkmėms, bet ir sėkmėms. Jei visgi nepavyksta arba prireiks pagalbos – nedvejokite, konsultuokitės su specialistais. „Kuo anksčiau pastebime disleksiją, kuo anksčiau pradedame teikti pagalbą, tuo lengviau vaikui ateityje, – patvirtina ir R. Andriekutė-Kestauskė. Specialistės ragina atkreipti dėmesį į vaiko sunkumus dar ikimokykliniame ar priešmokykliniame amžiuje, nelaukti, kol jie taps akivaizdūs mokykloje.

Festivalyje – naujos patirtys

Neskaitymo festivalio idėją jo organizatoriai – Lietuvos audiosensorinė biblioteka – parsivežė iš Belgijos, kur jau daugiau nei dešimt metų vystoma kampanija „Nekenčiu skaityti“, tikėdamiesi šia iniciatyva palengvinti vaikų ir jaunuolių, turinčių disleksiją, mokymosi ir kultūros lauko pažinimo patirtį.

„Mokykliniai vadovėliai vis dar neprieinami ar dažniausiai neprieinami vaikams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Technologijų pažanga ir nauja teisinė sistema skatina perėjimą prie įtraukiosios leidybos, tačiau sisteminės kliūtys ir toliau riboja lygias galimybes skaityti, mokytis ir tobulėti. Turime kalbėti, padėti vaikams skaityti jiems tinkamu būdu, – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Informacinių išteklių skyriaus vadovė Dalia Balčytytė. – Festivalis – puikus būdas patraukliai papasakoti apie moderniausius skaitymo sprendimus ir kitus pagalbos vaikams būdus.“

Pilnas sales renkantis Neskaitymo festivalis jau trečią kartą suburs disleksiją turinčius jaunuolius, jų šeimas, pedagogus ir visuomenės veikėjus. Tarp festivalio pranešėjų – psichologai, pedagogai, tėvai ir skaitymo sutrikimų ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Festivalį veda Paulius Ambrazevičius – „Humoro klubo“ komikas, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vedėjas. Kasmet Neskaitymo festivalį remia „Telia Lietuva“, pasiryžusi kurti šviesesnę ateitį disleksiją turintiems vaikams ir jaunuoliams.

Festivalis vyks spalio 4 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Festivalis nemokamas, atviras visiems: tėvams, mokytojams, specialistams ir jaunuoliams, kurie nori pažinti save ir kitus, gyvenančius su disleksija.