Gimę skraidyti – taip E.Frėjus buvo pavadinęs paskutiniąją parodą, panašiai galvodavo apie daugumą savo ekspozicinių kūrinių, kurių pavadinimai dažnai buvo susiję su skrydžiu, bandymu pakilti. Rengiant retrospektyvinę kūrybos parodą frazę "gimę skraidyti" dažnai kartodavo ir organizatoriai, kol galiausiai ji atsisuko į patį metalo skulptorių – parodydama kūrėjo latentinį troškimą ir utopinį siekį – įkvėpti ir skristi.

Peržvelgus visą kūrybinį palikimą patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.

Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.

Ne viena parodoje eksponuojama skulptūra turi pakilimo įspūdį – nors kūnas ir sunkus, medžiagiškas, žemiškas, bet stiebiasi aukštyn visais įmanomais būdais. Kartais emocijai sustiprinti pritaisomi sparnai arba pats kūnas daromas iš skraidančių būtybių (paukščių pavidalų) formų, kartais pasitelkiama mitologinė magija, alegorijos ar net šventumo jausmas. Parodos pagrindinę dalį sudarys kaltos geležies skulptūros (1995–2009), taip pat keletas nebaigtų skulptūrų, detalių ar konstrukcijų, kurios tarsi dokumentuoja paskutinius skulptoriaus sumanymus.

Patį autorių galime pavadinti gimusiu skraidyti tarp žemiškų ir dangiškų dalykų; jo gyvsidabriškas charakteris ir talentas gebėjo sujungti, sulydyti prieštaringiausias reikšmes.

Parodoje eksponuojamas piešinių rinkinys "Neskraidančios būtybės". Nors šių būtybių erdvinius rezultatus galima pamatyti kai kurių skulptūrų sumanymuose, jos ir nupieštos gyvena savarankišką gyvenimą – savo dinamika, besisklaidančia pilnuma verčia ieškoti to besisukančio variklio ar virpulio, kuris užveda šias figūras amžinojo šokio.

E.Frėjaus tapybai parodoje atstovauja septynių darbų rinkinys, datuojamas 1978–1983 m. Tuo laikotarpiu menininkas sumanė išbandyti jėgas tapyboje, savai tematikai pasirinkdamas tų dienų aktualijas. Grubia, primityvia maniera tepdamas ryškius aliejinius dažus ant kartono, jis nutapė įvairiausių aplinkos objektų, įamžino absurdiškas, efemeriškas ar per visą šalį tuomet nuvilnijusios istorijos akimirkas.

Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.

Parodoje eksponuojami 1997–1998 m. sukurti unikalūs kaltos geležies medaliai, abstraktesnių reiškinių tematika, kurių ironišką mintį numanome iš pavadinimų, pvz., "Lietuvoje nieko naujo neįvyko 1994–1997" arba "Laukiame XXI amžiaus" ir kt.).

Ekspoziciją papildo du Henriko Gulbino dokumentiniai videofilmai apie skulptorių (2009 m.) ir paties E.Frėjaus kurti videoeksperimentai (XX a. 8–9 deš.).

Visi, kurie prisimena E.Frėjų, sieja jo paveikslą su žaižaruojančia ugnimi, atmena jį palinkusį ties priekalu, per petį mėtantį juokelius ir kartu kalantį karštą geležį, nesustojantį dirbti abiem rankomis. Keletą jo daiktų iš paskutinės dirbtuvės – nugludintą priekalą, kalvio odinę prijuostę, megztą kepurę, kėdę ir eskizus, modelius šeima išlaikė ir atrinko ekspozicijai. Ant priekalo žiūrovai ras ką tik išleistą albumą.

Erdvė: paroda stebina ne tik E.Frėjaus kūrinių svarumu, bet ir jos arckitektūriniu sprendimu (parodos architektas – Adomas Rimšelis). / L. Mykolaičio nuotr.

Parodos kūriniai ir artefaktai surinkti iš E.Frėjaus šeimos archyvo, draugų ir artimųjų kolekcijų bei Kauno modernaus meno fondo rinkinio.

Kas? E.Frėjaus darbų paroda "Gimęs skraidyti".

Kur? Buvusio kino teatro "Daina" patalpose (Savanorių pr. 74, Kaunas)

Kada? Veikia iki lapkričio 14 d. Darbo laikas: III–V 14–18 val., VI–VII 11–17 val.