Jokio negatyvo

Galerija "MK" – viena iš dailės studijos "Menų kambarys" veiklų. Atidaryta prieš ketverius metus, kaip vaikų su negalia prieglobstis, studija vėliau išsiplėtė, prisijungė prie Kauno technologijos universiteto ir tapo visiems atvira nevyriausybine studentiška organizacija.

"Menų kambario" įkūrėja Žiedūnė Duobaitė džiaugiasi, kad įkūrus meno galeriją, dailės studija toliau vykdo savo pirminę užduotį – pagalbą neįgaliesiems. Dabar šią dailės studiją lankantys neįgalieji galės sulaukti ir materialios padėkos.

"Tokių galerijų, kuriose būtų eksponuojami neįgaliųjų darbai, Kaune nėra, yra tik įvairūs dienos centrai, kuriuose jie gali mokytis. Tad norėjome suteikti neįgaliesiems galimybę eksponuoti savo kūrybą", – sakė Ž.Duobaitė.

Galerijoje "MK" savo darbus eksponuos ne tik neįgalieji, bet ir žinomi menininkai. Taip pat planuojami įvairūs kultūriniai bei edukaciniai renginiai.

Kokioms dailės kryptims ir žanrams bus atstovaujama, ji kol kas negali pasakyti. Tačiau viena aišku: į galeriją pateks ne visų profesionalių kūrėjų darbai. Anot pašnekovės, galerijos "MK" koncepcija – aktyvi ir socialiai atsakinga meno erdvė, tad ir menininkai, kurių darbai yra eksponuojami, turi būti socialiai atsakingi, bendraujantys, atviri. Galerija nori skleisti pozityvią nuotaiką, tad nepriimami smurtą propaguojantys kūriniai.

"Vengiame darbų, kurie vaizduoja prievartą, smurtą. Kai kurių menininkų darbų nepriėmėme, nes kai kuriuose vaizduojama žudymo scena. Tai irgi yra menas, bet mes norime skleisti pozityvias emocijas, – pasakojo Ž.Duobaitė. – Man patinka gilintis į spalvų reikšmes, jų suteikiamas emocijas. Kiekviena spalva skirtingai veikia žmogaus pasąmonę, emocinę būklę, tad visada peržiūriu darbus, kuriuos atneša menininkai."

Menas – kaip tarpininkas

Galerija "MK" organizuoja daugybę renginių, kurių dauguma yra nemokami: meno terapija, chna tatuiruočių piešimas, diskusijos su menininkais, poezijos bei muzikos vakarai. Mokami tik tie renginiai, kuriems reikia pirkti papildomų priemonių, pavyzdžiui, tapybos pamokos.

"Norime beveik visus renginius padaryti nemokamus. Jeigu žmogus jaučia, kad pas mus gavo naudos, gali paaukoti pinigų ir taip paremti galeriją. Dalis tų pinigų bus išleista vaikų, turinčių  klausos negalią, edukacijai, kadangi nuo rudens vykdysime bendrą projektą su Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centru – rengsime tapybos užsiėmimų ciklą vaikams", – planais dalijosi Ž.Duobaitė.

"Šiuo metu viena mūsų savanorė organizuoja tarpusavio pagalbos grupes neįgaliųjų šeimoms. Šeimos tiesiog susitinka ir bendrauja, nes tokios veiklos labai trūksta. Įvairių neįgaliesiems skirtų užsiėmimų yra nemažai, bet reikia ir bendravimo tarpusavyje. Taip pat rengsime įvairius tapybos užsiėmimus", – meno, kaip komunikacijos tarpininko, vaidmenį atskleidė Ž.Duobaitė.

Negalia laužo rėmus

Galerijoje eksponuojami neįgaliųjų darbai bus specialiai pažymėti, kad pirkėjas matytų, jog pirkdamas tam tikrą darbą, remia konkretų žmogų. Pinigai, gauti už šiuos darbus, bus skirstomi įvairiai.

Pavyzdžiui, jeigu kūrinio autorius bus nepilnametis Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro auklėtinis, pinigai bus skirti jo ugdymui. Pilnamečiam kūrinio autoriui pinigai bus skiriami tiesiogiai ir jis pats galės nuspręsti, ką su jais daryti. O štai savitarpio pagalbos grupelę organizuojanti savanorė nori autizmo spektro sutrikimą turintiems neįgaliesiems suorganizuoti kelionę į "Delfinariumą", tad pinigai už konkrečius kūrinius bus skirti šiai kelionei.

Interneto puslapyje www.menukambarys.lt greitu laiku bus galima rasti paramą norinčių gauti kūrinių autorių sąrašą ir kokiam tikslui renkami šie pinigai. Pati neįgaliųjų darbų paroda bus pradėta eksponuoti vasaros pabaigoje.

Tai nebus vienkartinė iniciatyva – norintys įsigyti neįgaliųjų darbų galės tai daryti nuolat, žada Ž.Duobaitė. "Labai gražu, kad neįgaliųjų darbai atsidurs kartu su profesionalių menininkų darbais. Vyks tikra socialinė integracija – mes nenurašome to paveikslo, kuris sukurtas žmogaus, turinčio negalią, ir neišaukštiname sveiko žmogaus kūrinio, tad visų galimybės vienodos", – džiaugėsi Ž.Duobaitė.

Galerijos "MK" įkūrėja pasakojo, kad neįgalieji, turintys protinę negalią, tapo daug laisviau ir drąsiau nei sveikieji.

"Negalių neturintys žmonės dažnai bijo pasirinkti spalvas, prisiliesti prie popieriaus lapo ir paimti teptuką į rankas, o neįgalieji neturi tokios baimės. Pradėję tapyti, jie nesiremia jokiomis normomis, stereotipais ar matytais vaizdiniais. Iš jų kūrinių galima iškart analizuoti neįgaliųjų tuometinę emocinę būklę, kadangi jie labai laisvai lieja emocijas, intuityviai pasirenka spalvas", – Ž.Duobaitė įsitikinusi: neįgaliųjų menas yra labai nuoširdus, sklindantis tiesiai iš vidaus.

Komentaras

Gita Navickienė, Meno terapeutė

Meno terapija neįgaliems žmonėms suteikia galimybę atsipalaiduoti ir yra taikoma per įvairias dailės raiškos priemones: dažus, pieštukus, kreideles ir panašiai. Dirbama įvairiomis technikomis, pavyzdžiui, piešiant pirštais, laistant dažus ar plėšant popierių. Meninė veikla neįgaliam žmogui suteikia laisvės pojūtį, padeda susikoncentruoti, atsikratyti baimių, socializuotis. Neįgalieji, turintys stiprią protinę negalią, galbūt ir savaip supranta, kas yra menas ir ką mes veikiame užsiėmimų metu, bet jiems patinka dirbti su tam tikromis dailės priemonėmis. Tai daro teigiamą poveikį, nes žmogus pradeda dirbti su vis naujomis medžiagomis, o įgytus įgūdžius vėliau galima panaudoti buityje, socialiniame gyvenime.

Taip pat meno pagalba neįgalusis gali susišnekėti su terapeutu, išreikšti savo mintis, emocijas, svajones, o žaisdamas spalvomis sukurti įvairių meninių darbų. Atsitiktiniai ar spontaniški darbai gali prilygti ir garsių menininkų kūriniams. Žmonės, negalintys sklandžiai reikšti minčių, gali turėti gerą kompozicijos, spalvų derinimo sampratą, gražiai piešti. Dailės terapija padeda ir socialiniame gyvenime. Pavyzdžiui, jei neįgalus žmogus nemėgsta plautis rankų, mes per tam tikras drėgnas piešimo priemones įpratiname jį prie šlapio paviršiaus. Iš pradžių jis tiesiog išdrįsta įmerkti ranką į drėgną priemonę, o po to jau ir plautis rankas.

Pasitaiko, kad neįgalūs žmonės bijo ir išsitepti, tad vėl naudojame tokias priemones, su kuriomis dirbdamas žmogus įpranta išsitepti, vėliau nusivalyti – ir taip tobulėja socialiniai įgūdžiai. Džiaugiuosi galerijos "MK" iniciatyva. Neįgalius žmones turime priimti į socialinį gyvenimą, nes jie yra mūsų visuomenės dalis.