Karo muziejuje – parodos „Totoriai – Lietuvos kariai“ atidarymas

Totoriai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir ypač jos karybos istorijoje, jie sudarė stambius nacionalinius kovinius dalinius, saugojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas,  dalyvavo visuose XVI–XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos kovose su vidaus ir išorės priešais, XIX a. sukilimuose prieš carinės Rusijos valdžią. Lietuvos totoriai žinomi kaip puikūs, narsūs kariai.

„Pristatant reikšmingą totorių indėlį į Lietuvos karybos istoriją, svarbu parodyti ne tik jų ištakas, bet detaliau pažvelgti į kelias dalis – dokumentus, kuriuose apžvelgiamos jų turėtos teisės ir privilegijos, ginkluotę, kuri kito nuo lankų ir kardų iki pistoletų, trumpų šautuvų, lenktų kardų ir ilgų iečių bei skirti didesnį dėmesį jų uniformoms. Visa tai ir bus apžvelgiama naujausioje muziejaus parodoje, kuria siekiame supažindinti visuomenę su Lietuvos totoriais, viena seniausių etninių grupių, gyvenančių Lietuvoje, bei jų indėliu į Lietuvos valstybės gynybą, todėl naudojami eksponatai, vizualiniai sprendimai ir interaktyvi medžiaga padės pažinti mažai pažįstamą etninę grupę“, – sakė parodos kuratorė Justina Nenortaitė.

Pirmosios žinios apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenančius totorius siekia dar XIV a., totoriai laikomi viena seniausių etninių mažumų Lietuvoje. Daugiausia totorių į LDK persikėlė XIV a. pab., Vytauto Didžiojo laikais. Lietuvos totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu kovojo ir Žalgirio mūšyje. Vytautą totoriai labai gerbė, jį vadino Watad, tai reiškia atrama, palaikančia islamą. XV–XVI a. totorių skaičius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuolat augo. Atvykę į LDK ir eidami karinę tarnybą totoriai gaudavo žemės ir kilmingųjų privilegijas. Totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenėje atliko lengvosios kavalerijos funkciją.

Naudojami eksponatai, vizualiniai sprendimai ir interaktyvi medžiaga padės pažinti mažai pažįstamą etninę grupę.

Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3000 totorių, nors sovietmečiu dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų šiai bendruomenei grėsė visiška asimiliacija ir  išnykimas. Šiuo metu didžiausios totorių bendruomenės yra Alytaus, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Parodą galėsite pamatyti iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Renginio programa:

13 val. – I. Kanto g. 24 atminimo lentos, skirtos įvardinti buvusių totorių vartų bokšto ir totorių priemiesčio vietą, atidengimas. Šioje vietoje prie buvusio kelio į Vilnių XVII-XVIII a. stovėjo miesto sienos keturkampis totorių vartų bokštas. Teritorijoje tarp J.Gruodžio, I.Kanto ir D. Poškos gatvių, kurioje  nuo XV a. gyveno totoriai, pavadinta totorių priemiesčiu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje:

14–14.05 val. Totorių jaunimo ansamblio „Efsane“ koncertinis numeris.

14.05–14.10 val. Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktorės Vidos Montvydaitės sveikinimo kalba.

14.10–14.15 val. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorės habilituotos humanitarinių mokslų daktarės Tamaros Bairašauskaitės kalba „Kaip totoriai tapo bajorais?“

14.15–14.20 val. Totorių jaunimo ansamblio „Efsane“ koncertinis numeris.

14.20–14.25 val. muziejininko Arvydo Pociūno „Totorių nacionaliniai daliniai Lietuvos karybos istorijoje“  kalba.

14.25–14.30 val. knygos ,,Lietuvos totoriai“ pristatymas. Knygą pristato Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius.

14.30–14.35 val. Totorių jaunimo ansamblio „Efsane“ koncertinis numeris.

14.35–14.40 val. parodos „Totoriai – Lietuvos kariai“ pristatymas.

14.40–14.50 val. Totorių jaunimo ansamblio „Efsane“ programa.

14.50–15.30 val. parodos „Totoriai – Lietuvos kariai“ apžiūrėjimas ir Lietuvos totorių kulinarinio paveldo pristatymas – vaišinimas šimtalapiu.