100-ųjų Marijos Gimbutienės gimimo metinių proga šiemet paroda dedikuojama visame pasaulyje žinomai archeologei, kuriai baltų kultūra buvo vienas svarbiausių mokslinių tyrinėjimų objektų.

Menininkų orkestras

Birštono kultūros centro Kurhauzo galerijoje eksponuojamą parodą tradiciškai atidarė kompozitoriaus, pedagogo Giedriaus Kuprevičiaus muzikinis performansas. Šįkart kompozitorius pakvietė prisijungti visus trylika ekspozicijoje kūrinius pristatančių Lietuvos ir Latvijos kūrėjų.

Įdavęs į rankas kiekvienam po varpelį, nedidelį būgną ar kitokį skambantį instrumentą, G.Kuprevičius subūrė linksmą menininkų orkestrą, padėjusį sukurti netikėtą muzikinę improvizaciją. Po nuotaikaus atidarymo performanso, parodos autorius ir gausiai susirinkusius žiūrovus pasveikino Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis ir miesto merė Nijolė Dirginčienė, įteikusi menininkams knygą apie Birštoną.

Didelės galimybės

Parodoje eksponuojami ne tik "DermArs" grupei priklausančių odos menininkų kūriniai, bet pristatomi ir kitų vizualiojo meno šakų kūrėjų darbai. Visus juos jungia idėjoms realizuoti pasirinkta medžiaga – oda. Ji, kaip yra sakiusi parodoje dalyvaujanti odos menininkė Gražina Kuprevičienė, "yra šilta, plastiška, kūrybai suteikianti didelių galimybių. Kiekvienas, pabandęs sukurti kažką iš odos, iš karto pajunta, ar gali toliau dirbti su šia medžiaga, ar ne".

Daug kūrybinių galimybių suteikianti medžiaga labai tinkamai pasirinkta atskleisti parodos temą – baltų ženklai, kadangi medžiagos kilmė, susieta su gamtiškuoju pasauliu. Odos amatų istorija, medžiagos savybės paryškina, pabrėžia baltiškų simbolių prasmę.

Visumos dalis

Pasitelkdami odos rūšių įvairovę, skirtingas technikas, formatus menininkai baltų simbolius perteikia autentiškai – kiekvienas įpindamas į savo kūrinį šių simbolių istorijos gijas, kad istorija būtų tęsiama, neliktų užmiršta.

Vieni menininkai darbuose dėmesį sutelkia į ritmiškumą, geometriškumą, būdingą baltų simboliams, kiti sukuria visiškai naują pasakojimą.

Darbai kurti nesiekiant formaliai pademonstruoti baltų simbolius. Kūriniuose šie simboliai, išlaikydami atpažįstamumą, tampa dalimi kiekvieno autoriaus individualios istorijos. Vieni menininkai darbuose dėmesį sutelkia į ritmiškumą, geometriškumą, būdingą baltų simboliams, kiti – perteikia savitą baltų istorijos interpretaciją, kuria visiškai naują pasakojimą ar savo idėją išreiškia abstrakčiuose objektuose, konceptualiose kompozicijose.

Individualios istorijos

Ilona Junevičienė diptike kelia klausimus apie baltų genties atsiradimą, jos istorijos pradžią, kultūrą, atkreipdama dėmesį į keraminius archeologinius radinius. Ramutė Toliušytė darbuose siekia sujungti praeitį su dabartimi. Menininkė akcentuoja, koks reikšmingas yra pagrindas, ant kurio stovime, ir kaip svarbu dabartyje pažvelgti į save iš šalies.

G.Kuprevičienės darbuose išsiskiria dvi teminės linijos: pirmoji susijusi su baltų simbolių iškonstravimu, perkeliant juos į abstrakčias kompozicijas, antroji – su mitologija. Kūrėjos darbuose šios dvi temos tai išsiskiria, tai vėl susieina, atverdamos erdvę naujam pažįstamų simbolių, mitologinių sakmių ir jų veikėjų pažinimui.

L.Grabauskienei taip pat artima mitologinio pasaulio pusė. Baltų simboliai menininkei yra neatsiejami nuo protėvių perduotų tradicijų, pasakotų istorijų, išmokytų žaidimų. Šis fundamentas išryškėja menininkės kurtose, pasakų erdves primenančiose kompozicijose. Ir A.Šlapikui svarbus ryšys su protėviais, jų perduota pasaulėjauta. Kūrėjo darbe ji skleidžiasi per sukurto konceptualaus objekto estetinį įtaigumą.

Konceptualiai parodos temą interpretuoja ir Lene Eltermane kūrinyje savo žvilgsnį koncentruodama į ženklo vidų, pajusdama ir atverdama jo sielą. Sigutė Bronickienė (a)tveria atminties pasaulį. Kūriniuose simboliais, asociatyviomis animalistinėmis formomis, kosminių kūnų struktūromis menininkė žadina atmintį iš užmaršties miego. Apie atmintį yra ir Relitos Mielės erdvinė kompozicija, kurią ji skiria baltų karų istorijoms.

Danutė Gajauskienė perkuria baltų juostas. Menininkės kūriniuose baltų simboliai tampa dinamiškų kompozicijų, išlaikiusių juostų vertikales, tačiau vizualiai suardančių monotonišką jų ritmą, akcentais. Dekoratyviai baltų simbolius interpretuoja Jūratė Armonavičiūtė, sukurdama iš jų objektą – patį tapusį simboliu.

Roma Serapinaitė atranda baltų simbolių galias. Pasinaudodama gyvybės medžio skleidžiama energija, menininkė kartu su juo šią energiją perkelia ant seno daikto, prikeldama jį naujam gyvenimui. Loreta Stankutė kūrinyje taip pat pabrėžia simbolių galią. Paveldėtą močiutės staltiesę transformuodama į meninį objektą, autorė įrodo, kad simboliai geba pratęsti daiktų gyvavimą, saugo juos.

Jolanta Dambrauskienė pasineria į skaičiaus keturi magiją. Menininkės darbas simbolizuoja harmoningą gamtos ritmą: sezonų laikų pasikeitimus, paros meto kaitą, žmogaus gyvenimo etapus.

Parodos organizatoriai – grupė "DermArs" – tikisi, kad odos objektų paroda "Baltų ženklai šiuolaikinėje odos dailėje", nuosekliai tęsdama odos meno tradicijas, pasieks žiūrovų širdis, sudomins šiuolaikine menine kalba ir kūrybinių idėjų įvairove.

Parodoje dalyvauja

Algimantas Šlapikas, Gražina Kuprevičienė, Lolita Grabauskienė, Relita Mielė, Ramutė Toliušytė, Danutė Gajauskienė, Jūratė Armonavičiūtė, Sigutė Bronickienė, Roma Serapinaitė, Jolanta Dambrauskienė, Ilona Junevičienė, Loreta Stankutė, Liene Eltermane.