- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaunietė Aldona Ona Tamošaitytė pagarbiai saugo namuose nuo tarpukario išlikusias relikvijas, primenančias kai kurias šios šeimos asmenybes, vieno iš popierinių litų banknoto pavyzdžių kūrimo istoriją.
A.Tamošaičio pėdsakas
Moters tėvai Juozas ir Matilda Tamošaičiai tarpukariu ūkininkavo Suvalkijoje, Barzdų kaime, turėjo 50 ha žemės. Tėvo brolis Antanas buvo žinomas tarpukario tekstilininkas, kolekcininkas, liaudies meno propaguotojas, dėstęs Kauno meno mokykloje.
"Kai 1922 m. spalio 2-ąją Lietuvoje buvo įvesta piniginė valiuta litas, banknotų pavyzdžius kūrė minėtos meno mokyklos dėstytojai dailininkai A.Varnas, A.Galdikas, Antanas Žmuidzinavičius, V.Jomantas. Mano dėdė Antanas, anuomet dėstęs Meno mokykloje, suprantama, pažinojo litų pavyzdžių kūrėjus, kartu su jais diskutavo, aptarinėjo, kas galėtų būti pavaizduota ant banknotų", – sklaidydama seną šeimos albumą pasakojo A.O.Tamošaitytė.
Kuriant litus valstybė skyrė didelį dėmesį žemės ūkiui, todėl Lietuvos bankas 1927 m. paprašė dailininko A.Žmuidzinavičiaus parinkti būsimo 10 litų vertės banknoto reversui tvarkingą Lietuvos ūkininko sodybą. Tuomet A.Tamošaitis pasiūlė jo tėviškėje per sėją darytą nuotrauką – lito kūrėjui ji tiko ir patiko. Taip A.Tamošaičio fotografuotas sėjos tėviškės laukuose momentas 1927 m. atsidūrė ant dešimties litų banknoto projekto reverso.
Be vandens ženklų
Taip ant banknoto, kurį šiandien galima išvysti ne viename istorijos vadovėlyje ar muziejuje, atsirado pašnekovės tėvo J.Tamošaičio atvaizdas.
"Turiu išsaugojusi tą sėjos nuotrauką ir 1927 m. lapkričio 24 d. sukurto 10 litų vertės banknoto, kurio dailininkas A.Žmuidzinavičius, kopiją. Šis banknotas su sėjos nuotrauka reverse į masinę apyvartą išleistas 1928-ųjų balandį", – A.O.Tamošaitytė atskleidė šio 10 litų banknoto sukūrimo istoriją.
Lietuvos banko pinigų muziejaus Kaune specialistė Rūta Kupraitienė patvirtino, kad šis 10 litų vertės banknotas buvo išleistas į apyvartą 1928 m. balandžio 28-ąją. Lietuvos banko pageidavimu, šie banknotai buvo atspausdinti ant popieriaus be vandens ženklų ir veikiausiai todėl greitai patraukė pinigų padirbinėtojų dėmesį – buvo užfiksuota daug šių banknotų falsifikatų.
Spausdino Anglijoje
Visi Lietuvos banko banknotai buvo spausdinami užsienyje – Vokietijoje, Čekijoje, Anglijoje.
1927 m. A.Žmuidzinavičiaus sukurtas 10 litų banknotas buvo spausdinamas Anglijoje, spaustuvėje "Bredberis ir Vilkinsonas". Lietuvos bankui pageidaujant, svarbiausi šio banknoto piešiniai buvo spausdinami ranka graviruotomis plieno klišėmis, kiti piešiniai – "duplex" technika.
Rūta Kuncienė knygoje "Lietuvos pinigai 1945–1941" rašo, kad atspausdinti ir supakuoti A, B ir C serijos 10 litų banknotai buvo sudėti į metalines hermetiškai uždarytas dėžes, o pastarosios – į medines dėžes, perjuostas metalinėmis juostomis ir antspauduotas firmos spaudais. Firma visą užsakytą banknotų siuntą savo lėšomis pristatė į Klaipėdos uostą, o iš ten Lietuvos bankas juos parsigabeno į Kauną savo lėšomis. Firmos paslaugos bankui kainavo 5250 svarų sterlingų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liepos 6-ąją Kaunas kviečia švęsti drauge: ką verta pamatyti, patirti ir kur sudalyvauti4
Pasitinkant Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Liepos 6-ąją, Kaunas pristato šventinių renginių programą: iškilmingas minėjimas, nemokami koncertai ir edukacinės veiklos. Valstybės dienos kulminacija tradiciškai taps f...
-
Akį glostanti K. S. Straigio medžio poezija8
Gelgaudiškio dvare visą vasarą veikia Gelgaudiškio kultūros centro ir Kauno galerijos „Aukso pjūvis“ žinomo kauniečio menininko Kazimiero Sigito Straigio medžio skulptūrų paroda. ...
-
Renginys „pARTy“ – rimtai nerimtas žvilgsnis per petį
Kauno – kultūros sostinės – renginių programa plati ir gili it upė, kiekvienam pasiūlanti tai, ko geidžia žinių trokštantis protas, juslių kutenimo – kūnas ir jautrių išgyvenimų – širdis. Visus ši...
-
Surenk vasaros šventę kolektyvui iki 30 žmonių: viskas lengviau, nei atrodo1
Vasara – švenčių metas. Tiek mažos, tiek didelės įmonės organizuoja renginius, kuriuose poilsio nusipelnę darbuotojai gali atsipūsti, pabendrauti neformalioje aplinkoje, sutvirtinti tarpusavio ryšius. Kaip įsimintiną susibūrimą ...
-
Aukštuosiuose Šančiuose – vieno kiemo kultūros festivalis1
Jaukus pavėsis, naminiai skanumynai ir nemokama kultūrinė programa, – taip norinčiuosius pasiklausyti muzikos, stebėti spektaklius ar dalyvauti filmų peržiūrose savo nuosavo namo kieme sutiko kompozitorius, pedagogas ir prodiuseris Gediminas Zuju...
-
Ką į Europos kultūros sostinę atneš meno audra?2
Viešose erdvėse skambanti iki tol negirdėta muzika ar netikėti jos deriniai, instaliacijos, po atviru dangumi pristatomi skirtingų meno disciplinų projektai, kviečiantys pažinti ir patirti, – nuo karščio apsnūdusį Kauną ši...
-
Muzikos ir meno festivalis „Audra“ kviečia į ne visai įprastas kultūros renginiams erdves1
Trečiadienį Kaune prasidės miesto erdvėse pasaulinio garso menininkus subursiantis muzikos ir meno festivalis „Audra“. ...
-
Laisvės alėjoje prasideda kasmetinis festivalis „Gertrūdos vasara“4
Operos solisto Liudo Mikalausko autoriniu vakaru šį antradienį Marijonų vienuolyno kiemelyje prie Šv. Gertrūdos bažnyčios prasideda kasmetinis renginių ciklas „Gertrūdos vasara 2022“. ...
-
Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus2
Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai...
-
Japonų kompozitorė M. Takada: tyla man – geriausia muzika1
„Žmonėms kariaujant, visuomenė praranda žmogiškumą, o tai – tas pats, kas paukštis prarastų balsą“, – teigia japonų minimalistinės ir ambient muzikos legenda Midori Takada. Septintąją dešimtį perkopusi...