Į ansamblio „Lietuva“ premjerą susirinko gausus būrys žiūrovų, aviacijos bendruomenės narių, istorikų ir kviestinių svečių, kurie išreiškė pagarbą Lietuvos aviacijos kūrėjams. Renginys sujaudino ir Antano Gustaičio giminaičius. Minėti lėktuvo ANBO 100-metį bei aviacijos metus jie rinkosi įstabiu pasakojimu ir originalaus formato sumanymu – visais pojūčiais pakylėjančiu muzikos, judesio bei vaizdo „skrydžiu“.
„Dangaus konstruktoriai parodė mums, kad įveikti vėją ir tamsą galima. Dangus nesibaigia, o taškas baltame popieriaus lape gali tapti keičiančia gyvenimus pradžia. Ši finalinė videografinio koncerto tezė suskamba labai aktualiai šiandien – tiek visai kultūros bendruomenei, kovojančiai dėl teisės gyventi bei dirbti oriai, tiek mums, gyvenantiems karščiuojančiame pasaulyje“, – po premjeros viešoje erdvėje rašė Lietuvos istorijos instituto direktorius, doc. dr. Aurimas Švedas.
„Tai buvo jaudinantis ir džiuginantis vakaras, įprasminęs svarbią mūsų istorijos dalį ir palietęs širdį tiek muzikos, tiek vizualiniais sprendimais. Jūsų kūrybinė komanda padovanojo išskirtinę patirtį, kurioje įtaigiai susiliejo menas, istorija ir įkvėpimas. Esame dėkingi už šį prasmingą vakarą bei galimybę kartu pagerbti Antano Gustaičio atminimą ir ANBO šimtmetį“, – po premjeros A. Gustaičio artimųjų vardu dėkojo Rasa Varkalienė ir Jonas Deltuva.
Įvertino aviacijos žvaigždės
„Labai patiko mintis, kad tai buvo daroma Kauno sporto halėje, kuri lyg atbudusi iš laiko gniaužtų. Lokacija – didžioji dalis sėkmės, sužadinusi žmonių prisiminimus, atgijusi tokiam įspūdingam pavidale. Sveikinu su premjera, tik tokiems sumanymams visada kūrėjus raginu dar stipriau įsigilinti į istorinį kontekstą, nepamiršti tų žiūrovų, kurie jo nežino, tame negyveno“, – reginį stebėjo akrobatinio skraidymo žvaigždė, aviacijos konstruktorius, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas Jurgis Kairys.
„Labai gražus koncertas. Idėja, koncepcija, išpildymas – originalu ir gražu“, – sakė kitas žinomas lakūnas Igoris Lobanovas. Vasarą jis tapo „British Open“ akrobatinio skraidymo čempionu ir pasaulį pribloškė nauju triuku – atliko kilpą pranerdamas pro oro baliono nešamą 18 metrų skersmens žiedą.
„ANBO ir aviacijos kūrėjų metais dar kartą prisiminėme aviacijos konstruktorių brig. gen. Antaną Gustaitį, jo konstrukcijas. Nustebintas, kad taip gražiai buvo pateikti įvairių konstrukcijų brėžiniai, skirtingo laikotarpio A. Gustaičio bendražygių fotografijos. Tarp jų – ir kitas aviacijos konstruktorius Jurgis Dobkevičius. Įspūdingas šviesos žaismas, konstruktoriaus susimąstymas prie brėžinių, nuostabi muzika man padarė įspūdingą aviacijos kūrėjų paminėjimą“, – žavėjosi karo lakūnas, akrobatinio skraidymo meistras Eugenijus Raubickas, dirbantis Lietuvos aviacijos muziejuje.
Žiūrovų gretose buvo galima sutikti ir daugiau aviacijos lakūnų, sporto meistrų, instruktorių, veteranų, aktyvių visuomenininkų bei entuziastų: Algimantą Žentelį, Vytautą Šliumbą, Gintautą Nekrašių, Igorį Bykovą, Gražiną Žukaitę, Edmundą Ganusauską, Algirdą Diliūną, Vincą Stanislovavičių, Vitą Baroną, Valdą Černių ir kitus.
Kultinė muzika ir dangų „konstruojantis“ kūrėjas
Publiką nustebino bendras patyrusių kūrėjų ir atlikėjų rezultatas – Daliaus Abario režisūriniai sprendimai ir koncepcija, sukurta kartu su scenaristu Mindaugu Nastaravičiumi. Skambėjo didinga kinematografinė Kipro Mašanausko muzika ir Jievaro Jasinskio aranžuotės, kurių paskutines natas, kaip atskleidė aranžuotojas, sutapo užbaigti pačiam keliaujant ore, tolimo skrydžio metu. Scenovaizdžio dalį kartu su D. Abariu kūrė Andrius Stasiulis, video grafiką – Lukas Miceika, šviesų dailininkas – A. Stasiulis.
Aviacijos įkvėptus choreografinius paveikslus kūrė Aušra Krasauskaitė, o vienu iš netikėtumų tapo lakūnės, tarsi balerinos šokančios „ant pirštų galiukų“. Judesio ir muzikinę dalį perteikė valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kviestiniai solo instrumentalistai, muzikinei daliai vadovavo dirigentas Egidijus Kaveckas.
„Žiūrint paprasto žmogaus akimis, įspūdį paliko visos scenos, kiekviena skirtinga ir užpildyta turiningai. Teatralinis A. Gustaičio sėdėjimas, žiūrėjimas į dangų, piešimas, užkadrinis balsas, ansamblio „Lietuva“ choras, du gyvai grojantys
„Lietuvos“ ir LVSO orkestrai – horizontai, solistai, fortepijono ir būgnų partijos. Įspūdingi choreografiniai sprendimai su aeronautikos gestais, žmonių išdėstymas. Gigantiškas ekranas, šviesų žaismas, jų mirguliavimas taip, o ne kitaip – tarsi simbolizuojant gamyklą, kurioje vyksta mechaniniai darbai, tarytum Gustaitis projektuoja savo lėktuvėlį. Istoriniai fragmentai, archyviniai kadrai, žinių prasme nušviečiantys auditoriją... Pabaigoje skambėjo tokia kultinė melodija, kad ją mielai klausyčiausi savo grojaraštyje“, – renginį stebėjo sveikos gyvensenos ir sporto treneris Alanas Dzeranovas.
Koncerte solines partijas atliko pianistas Paulius Zdanavičius, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, trimitininkas Laurynas Lapė, kanklininkė Lauryna Labutytė, birbynininkas Arvydas Jankus, obojininkas Viktoras Palej, elektroniniais instrumentais gros pats K. Mašanauskas.
Atskleistas ir pagrindinis aktorius, įkūnijęs kūrėją-dangaus konstruktorių, tapusį pasakojimo ašimi – Vaidas Maršalka. Dramaturgijoje atsiskleidė unikali istorija apie Antaną Gustaitį, jo vizijas ir mūsų visų troškimą atsiplėšti nuo žemės. Žiūrovai halėje buvo kviečiami metaforiškai pažvelgti į aviacijos ištakas ir žmogų, kuriantį sparnus – apie kiekvieno mūsų prigimtį atrasti nepažįstamą ir peržengti tai, kas žmogiška, skrydį suvokiant ir kaip fizinę būseną, ir kaip metaforą, kurią apmąstome jau tūkstančius metų.
Originalaus, iš dalies televizinio formato sumanymą, dedikuotą ANBO 100-mečiui ir Lietuvos aviacijos kūrėjams, palaikė Lietuvos aviacijos ir Vytauto Didžiojo karo muziejai. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisidėjo LR Kultūros, Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos.
„Prieš šimtą metų Antanas Gustaitis sukūrė pirmąjį lietuvišką orlaivį, tapusį mūsų aviacijos istorijos pradžia, tarpukario Lietuvos pasididžiavimu ir drąsos kurti simboliu. Jis iškėlė Lietuvos vardą tarptautinėje aviacijos erdvėje ir įrodė, kad Lietuva gali būti inovatyvi ir pažangi. Videografinio koncerto kūrėjams – ansambliui „Lietuva“ – puikiai pavyko sujungti muziką, vizualinius sprendimus ir istoriją į įtaigų pasakojimą apie vieną iškiliausių Lietuvos inžinierių. Šis projektas suteikė galimybę pakeliauti laiku ir iš naujo įvertinti A.Gustaičio palikimą“, – teigė Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.
1925 m. liepos 14 d. į orą pakilo pirmasis iš A. Gustaičio kūrinių – ANBO I. Šiemet minime skrydžio šimtmetį, todėl 2025-ieji yra paskelbti lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
Naujausi komentarai