"Naktis, žmonių pilna, įvairūs pasirodymai, nuotykiai. Ir tai daro ne kažkokie nepažįstami profesionalai, bet mes patys ir kiti žmonės – tokie patys, kaip ir mes", – įspūdžiais iš "Fluxus festivalio" dalijosi Petrašiūnų bendruomenės centro, atidariusio žygį į kalną, vadovė Ina Kunavičiūtė-Mikučionienė.

Įveikti kalną

Įkopti į Parodos kalną pirmą kartą kauniečiai buvo pakviesti pernai, "Netikėtumų festivalio" metu. Šįmet kaunietiškas Venecijos karnavalas tapo "Fluxus festivalio" kulminacija ir Ąžuolyno parką vienai nakčiai pavertė neįprasto spektaklio erdve, kurio kūrėjais ir dalyviais tapo įvairios Kauno bendruomenės.

"Iš laikinumo – į šiuolaikiškumą. Iš centro – į ne-centrą. Iš kasdienybės – į netikėtumus. Iš aikštės, į kurią negalima patekti – į spektaklį, kurio negalima matyti," – į fluksišką nuotykį kvietė renginio režisierius Gildas Alekna.

Į kalną kopti buvo kviečiami ir pavieniai kauniečiai, miesto svečiai, ir grupės, organizacijos. Svarbiausia – nevaržyti fantazijos ir kopti kuo keisčiau: užrištomis akimis, ant vienračio, šokant, žaidžiant.

Žiūrovai tapo kūrėjais

Kalno viršūnėje dalyvius pasitiko raudonas tunelis – Kauno mitinio žvėries arterija, nunešusi juos į neįprastą – fluksišką – bendruomeninį veiksmą parke. Nuo "DeBatų" labirinto, skraidančio kilimo iki piešimo šviesa – spektaklį sudarė įvairių bendruomenių, organizacijų parengtos veiklos, pasirodymai, kuriuos įkopusieji į kalną ne tik stebėjo, bet ir kūrė kartu.

"Dirbtuves organizavome kviesdami kiekvieną asmenį kaip kūrėją. Supratome, kad nėra prasto meno – kiekvienas gali tapti kūrėju, jei daro tai nuoširdžiai ir su užsidegimu. Tai suteikė mums galimybę be išankstinių nuostatų atverti erdvę kiekvienam, norinčiam kurti", – pasakojo renginyje piešimo šviesa dirbtuves organizavusios "No name" studijos įkūrėjas Jonas Danielevičius, Šančiuose buriantis fotografų bendruomenę.

M. Plepio nuotr.

Panašia patirtimi dalijosi ir renginį atidariusi Petrašiūnų bendruomenė, ant Parodos kalno suvaidinusi humoristinį spektaklį – miuziklą "Laužo šviesa". "Miuziklas – mėgėjų, tačiau praeivių susižavėjimo, aplodismentų ir šypsenų susilaukėme daug. Pasibaigus vaidinimui choro vadovas A.Paulauskas ėmė pasakoti anekdotus ir kvietė tai daryti praeivius. Itin pasiteisinusi iniciatyva, patikusi ir kitiems, norėjusiems išmėginti drąsą naktį per mikrofoną pasakoti anekdotus", – fluksiško veiksmo akimirkomis dalijosi bendruomenės atstovė.

Renginio paslaptis turbūt yra ta, kad jį kūrė ne organizatoriai, o miestiečiai – bendruomenių nariai.

Fluksiškumas atsiskleidė ir kūrybiniame procese: pavyzdžiui, Šilainių mikrorajono "Fluxus Labas!" bendruomenės pirminė idėja pakviesti kauniečius pokalbiui tema "DeBatai: kaip gyvenimo kelyje rasti porą" tapo dviprasmiška, filosofine instaliacija – miestiečių batų labirintu iš 343 batų.

"Stebėjau viską šiek tiek nuošalėje – žmonės ateidavo, perskaitydavo užrašą ir, žiūrėk, jau leidžiasi į labirintą poros ieškoti. Vieni rado, kiti gal ne, bet beieškant debatai ir diskusijos kilo pačios savaime. Stebint visa tai šypsena puošė veidą", – sakė viena iš "DeBatų" kūrėjų.

Bendruomenių festivalis

Kopimas į Parodos kalną ir linksmybės parke – dvi dienas trukusio "Fluxus festivalio" dalis. Į festivalį buvo siekiama įtraukti kuo daugiau Kauno rajono ir Kauno miesto bendruomenių, kurios, anot "Kaunas 2022" bendruomenių programos "Visi kaip vienas" kuratorės Gretos Klimavičiūtės-Minkštimienės, ir yra miesto varomoji jėga.

Renginys buvo pradėtas nuo "Bendruomenių forumo" Rokuose. "Rokus forumui pasirinkome neatsitiktinai: ši gyvenvietė dar 1992 m. padalyta dviem savivaldybėms – Kauno miesto ir Kauno rajono – ir, būdama ties riba, simbolizuoja mūsų programos siekį – kultūros decentralizaciją", – pasakojo pašnekovė.

Forumo metu Lietuvos ir užsienio svečiai dalijosi patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kuriant ir įgyvendinant bendruomenės iniciatyvas, praktinę dalį vedė asociacija "Kūrybinės jungtys".

Festivalio metu žmonės buvo kviečiami dalyvauti meno Lietuvos dailininkų sąjungos organizuotuose piknikuose Pelėdų kalne, atnaujinto "Fluxus" meno kabineto Kauno paveikslų galerijoje atidaryme, kurio aplankymas kainavo po vieną konservų dėžutę, atvirose keramikos, mozaikos, lino raižinių dirbtuvėse, menininkų parodose.

"Renginio paslaptis turbūt yra ta, kad jį kūrė ne organizatoriai, o miestiečiai – bendruomenių nariai. Dalyviams buvo leista nesilaikyti jokių nusistovėjusių normų, atsipalaiduoti ir įsijausti į "Fluxus" ritmą. Visa aplinka užbūrė savo magija ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus, kurie nejučiomis įsitraukė į veiklas ir patys tapo patys tapo dalyviais. Tai buvo viena geriausių patirčių šiemet", – teigė Šilainių mikrorajono bendruomenės atstovė.