Iš dvaro istorijos

Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minima 1531 m. Dvaro įkūrėjas ir pirmasis savininkas buvo Rietavo tijūnas M.Vakavičius. Tarp vėlesnių valdytojų minimi didikai Zabielos, grafai Miunsteriai. Grafaitei Aleksandrai Miunsterytei 1786 m. ištekėjus už Wilhelmo von Roppo, dvaras kaip kraitis tapo von der Roppų giminės nuosavybe.

Pakruojo dvarą valdė kelios Roppų kartos: Theodoras (1783–1852), Hermannas (1810–1890), Leonas (1860–1940), Julius (1910–1944).

Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817–1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. Dvaro statybas pradėjo Wilhelmas von der Roppas, vėliau pastatus projektavo ir statė T.von der Roppas. 1835–1840 m. dvare buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas.

Jau XIX a. von der Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose ir yra neblogai dokumentuota.

Bartolomeo Schedoni. Atgailaujanti Marija Magdalietė.

Jau barono W.von der Roppo laikų dvare buvo plėtojamas prekinis ūkis, kuris duodavo daug pajamų, 1866 m. buvo įsteigta dvaro vaistinė, ligoninė. Vėliau dvare veikė alaus darykla ir garinis malūnas, o po Pirmojo pasaulinio karo Pakruojo dvaras buvo pavyzdinis ūkis, garsėjęs pramonine gyvulininkyste.

Pagrindinis Pakruojo dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis, piliastrais, kapiteliais, arkomis bei vazomis balkonų kampuose. Rūmai buvo dengti čerpėmis, šildomi krosnimis ir židiniais. Jie buvo pilni meno turtų. Tarp jų ypač įdomi ir reta buvo vaizduojamosios dailės – tapybos, grafikos ir skulptūros kolekcija.

Menui reikšminga veikla

Kolekcijos pradininku laikomas T.von der Roppas, apkeliavęs Prancūziją, Italiją, Ispaniją ir į dvarą parsigabenęs daug italų, olandų, prancūzų dailininkų kūrinių. Jau XIX a. von der Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose ir yra neblogai dokumentuota. Kolekcija buvo pildoma, pardavinėjama, keliavo po von der Roppų dvarus Lietuvoje ir Latvijoje. Iš parduotų kolekcijos darbų žinomi tik keli, kurie pateko į viešas Vokietijos ir Italijos kolekcijas.

Bertelis Thorvaldsenas. Venera su obuoliu.

M.Žilinsko galerijoje pristatomoje parodoje išryškinamos išlikusios pirminės T.von der Roppo sukauptos kolekcijos vertybės, kilusios iš įvairų Europos, daugiausia Italijos kolekcijų, surinktos Grand Tour (Didžiosios kelionės) metu ir vėliau.

Taip pat atskleidžiama kolekcijos sudarytojo asmenybė, kadangi, atsiradus daugiau biografinės medžiagos (daug ką atskleidžia Latvijos archyvuose išlikę atsiminimai ir šeimos kronikos), išryškėja nuosekli puikiai išsilavinusio Apšvietos epochos atstovo veikla.

Bene garsiausias faktas yra tas, kad T.von der Roppas buvo Bertelio Thorvaldseno (1770–1844) mecenatas, tiesiogiai iš garsiojo danų skulptoriaus dirbtuvės įsigijęs marmuro bareljefą "Achilas ir Briseidė" ir "Veneros su obuoliu" (Venus victrix) skulptūrą (abu kūriniai yra išlikę), taip pat devynias antikinių marmuro biustų kopijas.

Pastarųjų metų tyrinėtojai pripažįsta, kad jaunojo baronaičio užsakymas buvo labai reikšmingas danų skulptoriaus karjerai, nes buvo pateiktas tuo metu, kai šiam reikėjo apsispręsti, ar grįžti namo, pasibaigus karališkosios Danijos akademijos stipendijai, ar likti Romoje ir imtis savarankiško darbo.

Išlikęs palikimas

Po 1940 m. nacionalizacijos devyniolika kolekcijos paveikslų pateko į Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejų, vienas paveikslas ir dvi skulptūros – į Šiaulių "Aušros" muziejų.

Objektas: parodoje pristatomi Pakruojo dvare saugoti artefaktai, tarp kurių – ir ši puošni XVIII a. vėduoklė.

Tuometės Švietimo ministerijos įgalioti dailininkas Vladas Sipaitis ir Šiaulių viešosios bibliotekos atstovas rašytojas Borisas Melngailis, dalyvaujant šeimos atstovams, surašė Pakruojo dvare sukauptus meno turtus ir perėmė juos Kultūros paminklų apsaugos įstaigos (KPAĮ) žinion. Kadangi registratoriai buvo iš Šiaulių, tai vertybės buvo gabenamos ne tik į Kauną, bet ir į Šiaulių "Aušros" muziejų.

M.Žilinsko galerijoje pristatomoje parodoje platesniame kontekste atskleidžiamos Pakruojo dvaro meno vertybės – skulptūros, tapybos ir taikomosios dailės (porceliano ir stiklo) eksponatai, nuosekliai kaupti kelių kartų atstovų, išlikę ir išsaugoti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio bei Šiaulių "Aušros" muziejuose.

Didžiąją dalį meno vertybių galima atpažinti pagal KPAĮ registro sąrašus, tačiau abu muziejai ir vėliau yra sukaupę eksponatų, susijusių su Pakruojo dvaru. Tarp Pakruojo meno turtų yra įvairių laikotarpių eksponatų, kauptų įvairių kartų atstovų iki pat lemtingųjų 1940 m.

Kas? paroda "GRAND TOUR: DIDŽIOSIOS KELIONĖS LIUDIJIMAI BARONŲ VON DER ROPPŲ MENO KOLEKCIJOJE".

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? veikia iki birželio 30 d.

Birželio 4 d. ir 18 d. 17 val. ekskursija, kurią veda kuratorius Osvaldas Daugelis. Būtina išankstinė registracija tel. 8 684 84 388.