Kokios spalvos tamsioji miesto pusė?

Magiška realybė

Tai – tęstinis projektas. Meno gerbėjai jau lankėsi Vilniuje ir Kaune pristatytose "Miesto spalvinio kodo" ciklo parodose. Tada eksponuoti ryškiaspalviai didelio formato darbai – tikras kontrastas mažiems, tamsių atspalvių piešiniams, kuriuos dailininkas kviečia pažinti šiandien.

Iš pradžių gali pasirodyti, kad parodos kūriniuose žaidžia abstrakcija, tačiau, geriau įsižiūrėjus, išryškėja smulkios detalės. Šie darbai – it fotografijų negatyvai, atsiskleidžiantys atsitiktinių praeivių ir mistinių būtybių pavidalais. Nors gamtoje gryna juoda spalva neegzistuoja, E.Markūnas pastebi, kad miesto aplinkoje jos itin daug. Tad viena iš ciklo dalių buvo paskirta vien šiai slėpiningai spalvai.

Dailininkas pasakoja, kad darbuose užfiksuoti personažai įkvėpti kadaise sutiktų žmonių bei susapnuotų ar intuityviai nujaustų būtybių. Todėl kūriniuose galima aptikti nemažai magiškojo realizmo apraiškų. Realybė čia susipina su fantazija, o dabartis su praeitimi. "Darbuose vaizduojamos mistinės būtybės ir kitados iš tikrųjų sutiktų žmonių prototipai, – atskleidė E.Markūnas. – Čia regime Laisvės alėja skubantį prašalaitį, ir sovietiniais laikais KGB rūmuose mane tardžiusį tardytoją, visą naktį į akis švietusį lempa. O kur dar darželio auklėtoja Linksmadvaryje, į nosį įsegdavusi medinį skalbinių segtuką, ir pastatydavusį į kampą. Manau, kad nemažą dalį šių personažų tipažą ir dabar galima sutikti miesto gatvėse."

Savitos technikos

Nors parodos darbai mažo formato, jie nėra monotipijos. Kūriniai sukurti šiuolaikine spausdinimo technologija, sujungta su paties E.Markūno išplėtota specialia technika. Menininkas tikina mėgstąs ieškoti naujų kūrybinių kelių ir savitų technikų.

"Dėstydamas Vilniaus dailės akademijoje, studentus visada raginu nebijoti išsiskirti iš kitų, būti originaliems. Tad ir pats vis atrandu naujas kūrybos technikas, it koks Kolumbas, – juokėsi jis. – Nemėgstu stovėti vienoje vietoje, tad negalėčiau eksploatuoti tų pačių darbų ar jau seniai įsisavintų metodų. Technika, kuria sukurti parodos kūriniai, man iš pradžių buvo tik pabandymas, pasimėgavimas. Vėliau darbai sugulė į ištisą ciklą."

Anot E.Markūno, pirmieji serijos kūriniai buvo sukurti dar prieš keletą metų. Juos menininkas jau yra eksponavęs Prancūzijoje, Liono bienalėje. Vis dėlto, dauguma piešinių – visiškai nauji, pirmą kartą pristatomi viešumoje.

E.Markūnas neslėpė, kad sukurti parodos darbus jį įkvėpė ir prieš kelerius metus gyvai matyta žymiojo dailininko Francisco Goya "Los Caprichos" serija. Garsiojo kūrėjo darbai anuomet buvo eksponuojami Vilniaus paveikslų galerijoje. Klasikos standartus XVIII a. pabaigoje sulaužę F.Goyos piešiniai pasižymi ironija, šmaikštumu, kasdienio gyvenimo analize.

"Los Caprichos serija man suteikė didžiulį impulsą. Tačiau savo kūriniuose, kaip darė F.Goya, tiesiogiai nepamokslauju, nepateikiu aiškių moralės nuorodų, neišjuokiu gyvenimiškų situacijų. Labiau konstatuoju faktą, kad mieste yra įvairių personažų. Kai kuriuos jų sutinkame gatvėse, kitus susapnuojame", – šypsojosi E.Markūnas.

Svarbiu dailininko įkvėpėju tapo ir lenkų režisierius Krzysztofas Kieślowskis, sukūręs garsiąją filmų trilogiją "Trys spalvos: mėlyna, balta, raudona". "Pamaniau, kodėl gi spalvų temos nepritaikius miestui? Šįkart visas jis sutilpo juodoje spalvoje", – atkreipė dėmesį kūrėjas.

Toliau – raudona

Būdamas ketvirtos kartos kaunietis, E.Markūnas savo kūriniuose daugiausia vaizduoja besikeičiantį Kauną. Vis dėlto, menininkui sunku apibūdinti, koks jo santykis su gimtuoju miestu.

Visada buvau šio miesto gyventojas, tad inspiracija kyla iš kaunietiškos kasdienybės, vaikystės prisiminimų, sutiktų gerų ir keistokų žmonių.

"Nuvykęs į rezidenciją, ypač jeigu ji – kitame žemyne, suvoki, kad Kaunas yra kitoks. Lankydamasis svetimuose miestuose, jauti, kad jie skiriasi nuo Kauno. Tad išskirtinę gimtojo miesto dvasią suvokiu tik lygindamas jį su kitais, – pastebėjo dailininkas. – Visgi, bandymai apibūdinti Kauną keliais žodžiai būtų labai primityvūs. Tai galima padaryti tik meno kalba."

Pasak E.Markūno, parodos darbai savo personažais ir dvasia yra aktualūs ir kituose pasaulio kampeliuose. Tačiau jie gimė stebint būtent Kauno gyvenimą. "Visada buvau šio miesto gyventojas, tad inspiracija kyla iš kaunietiškos kasdienybės, vaikystės prisiminimų, sutiktų gerų ir keistokų žmonių. Išlenda ir pasakos motyvų, kurie labai sėkmingai apsigyvena atsitiktinio praeivio kūne", – juokėsi E.Markūnas. Pasak jo, pagrindinis personažas piešiniuose visgi yra tikras ar susapnuotas Homo sapiens – gyvenantis Kaune ir stebintis šurmulingą miesto kasdienybę.

E.Markūnas žada miesto temą savo kūryboje analizuoti ir toliau. Dailininkas neslėpė, kad jau bręsta minčių sukurti projektą, skirtą raudonai miesto spalvai. Liepos 25 d. E.Markūnas sujungs jėgas su fotografu Remigijumi Treigiu. Kauno fotografijos galerijoje menininkai pristatys bendrą projektą, dedikuotą miestui ir jo kontekstui.

Komentaras

Dovilė Stirbytė

Menotyrininkė

Pastaraisiais metais E.Markūnas kūryboje koncentruojasi į miestą, analizuoja jo psichogeografinį žemėlapį bei jame tvyrančias įtampas. Ankstesnėse šios temos parodose menininkas rėmėsi spalvomis, jų materija ir metafizika. Ryškiaspalvėse didelio formato abstrakcijose vėrėsi užkoduota Kauno miesto rajonų atmosfera ir nuotaika. Projekto tęsinyje "Juoda" E.Markūnas visai kitoks. Kaip diena ir naktis. Menininkas pristato nedidelio formato piešinius, kur nuo apoteozės spalvoms pereina prie mistiško ir subtilaus monochromo. Kūriniai primena fotografijų negatyvus, kuriuose užfiksuoti įvairūs pavidalai: nuo atpažįstamų žmogaus įvaizdžių iki sunkiai įvardijamų mistinių būtybių.

Šioje parodoje menininkas atsigręžia į tamsiąją pusę, egzistenciškai nagrinėja savo nakties būsenas, emocijas, sutiktus personažus, juos (pra)kalbina. Tuose kameriniuose dialoguose dailininkas siekia pažinti save, tapatintis su miestu, pajausti save kaip mažą didesnio tinklo, kuriančią ir papildančią dalelę.

E.Markūnas baigė monumentaliosios dailės studijas ir aktyviai dirbo šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų, tačiau niekada savęs vien tik su ja netapatino. Kūrybiniuose ieškojimuose jis išbandė fotografiją, instaliaciją, objekto bei vaizdo meno priemones. Menininkas yra pristatęs kelias dešimtis personalinių parodų bei projektų Lietuvoje ir užsienyje. Nuolat dalyvauja grupinėse parodose ir įvairiose aktualaus meno iniciatyvose. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1991 m. yra tapytojų grupės "Angis" narys. Daugiau nei trisdešimt metų E.Markūnas dirba pedagoginį darbą.

Kas? E.Markūno paroda "Miesto spalvinis kodas. Juoda".

Kur? Paveikslų galerijoje.

Kada? Veiks iki liepos 7 d.